AIŠKINAMASIS RAŠTAS - Jonava



TURINYS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2

BENDROJI DALIS 2

1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 2

2. NAUDOJAMA TERITORIJA IR GRETIMYBĖS 8

2.1. Esamo sklypo būklė 8

2.2. Esamos sanitarinės apsaugos zonos, kraštovaizdis 9

2.3. Kultūros paveldo objektai 10

2.4. Infrastruktūros ir inžinerinių komunikacijų objektai 10

DETALIOJO PLANO TIKSLAS IR KONCEPCIJA 11

3. Detaliojo plano tikslas ir koncepcija 11

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

BENDROJI DALIS

VĮ „Kauno aerouostas“ planuojamų žemės sklypų: 504,976 ha ploto (kadastrinis Nr.5233/0007:34) Karmėlavos mstl. (Karmėlavos II k.) Karmėlavos sen., Kauno raj. savivaldybėje ir 0,4918 ha ploto (kadastrinis Nr.4608/0007:62) Daukliūnų k., Užmalių sen., Jonavos raj. savivaldybėje detalusis planas, parengtas vykdant 2007-03-08 projektavimo paslaugų sutartį Nr.4FS-43-6.32 tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir AB „Miestprojektas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-09-07 nutarimu Nr.851, planavimo organizatoriaus – Kauno apskrities viršininko parengta technine užduotimi, Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybių išduotomis planavimo sąlygomis, Lietuvos Respublikos įstatymais, vyriausybės nutarimais ir poįstatyminiais aktais, techniniais reglamentais ir taisyklėmis.

Planavimo tikslas – sklypo ribų tikslinimas (plėtra), žemės naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.

Detaliojo plano sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir rengiamų Kauno apskrities bei Kauno rajono savivaldybės teritorijų bendrųjų planų sprendinius.

1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Bendri duomenys:

▪ Kauno oro uostas veiklą pradėjo 1988m.

▪ VĮ „Kauno aerouostas“ įsteigta 1991m.

▪ Kauno oro uostas yra 15 km nuo miesto centro, centrinėje šalies dalyje, labai patogioje geografinėje pozicijoje, šalia pagrindinių automobilių ir geležinkelio sankryžų.

▪ 3250 metrų ilgio kilimo ir tūpimo takas įgalina priimti visus orlaivius, nepriklausomai nuo jų dydžio.

▪ Oro uosto teritorija ribojasi su Kauno laisvąja ekonomine zona.

▪ Veikimo zona

• 1 val. važiavimo – 1,7 milijono gyventojų

• 2 val. važiavimo – 3,4 milijono gyventojų

[pic]

[pic]

Krovinių skrydžių geografija:

▪ Didžioji dalis krovinių į Kauno oro uostą atkeliauja iš JAE, kur jos yra konsoliduojamos (sėkminga UAB „Hoptransa“ atidaryta padalinio veikla), ir iš Kauno antžeminiu transportu nukreipiama į rytų Europos valstybes.

▪ Iš Kauno oro uosto aviakompanijos „Sky Express“, „Nordic Solutions“ ir „Transaviabaltika“ į Malmę, Varšuva ir sankt Peterburgą gabena skubiųjų siuntų operatorių UPS ir TNT krovinius.

[pic]

[pic]

Oro uoste vykdomi projektai

▪ Keleivių terminalo išplėtimas, pritaikant jį Šengeno reikalavimams;

▪ Aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimas (tvora) (projektas baigiamas vykdyti);

▪ Aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimas (Introskopų įsigijimas);

▪ Kilimo – tūpimo tako šviesų signalinė sistema ir skrydžių saugos priemonių įdiegimas (projektas baigiamas vykdyti);

▪ Aerodromo modernizavimas I etapas:

- perono išplėtimo projektavimas,

- perono su orlaivių stovėjimo aikštelėmis ir jungiamuoju riedėjimo taku statyba;

▪ VĮ „Kauno aerouostas“ keleivių terminalo pritaikymas VSAT reikmėms pagal Šengeno teisyno reikalavimus;

▪ VĮ „Kauno aerouostas“ darbuotojų anglų kalbos mokymas ir profesinių gebėjimų ugdymas

[pic]

Oro uosto perspektyviniai projektai

▪ Orlaivių aptarnavimo angarai;

▪ Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė;

▪ Biurų pastatas;

▪ Mokymo centras;

▪ Viešbutis;

▪ Antroji orlaivių degalų bazė;

▪ Krovinių ir skubių siuntų terminalas;

▪ Geležinkelio atšaka;

▪ Bendrosios aviacijos zona su angarais ir stovėjimo aikštelėmis.

[pic]

[pic]

[pic]

2. NAUDOJAMA TERITORIJA IR GRETIMYBĖS

2.1. Esamo sklypo būklė

VĮ „Kauno aerouostas“ savo reikmėms naudoja keturis įregistruotus žemės sklypus: pagrindinis – 504,976 ha (kad.Nr.5233/0007:34) bei 0,8074 ha (kad.Nr.5233/00011:315) – Kauno rajono administracinėse ribose ir 0,4948 ha (kad.Nr.4608/0007:62), 1,2704 ha (kad.Nr.4608/0007:57) – Jonavos rajono administracinėse ribose. Sklypas (kad. Nr.4608/0007:57) išnuomotas 1994-07-05 valstybinei įmonei „Oro navigacija“, tačiau funkcine reikšme yra sudėtinė VĮ „Kauno aerouostas“ sklypo dalis. Visi šie sklypai prijungiami rengiant pagrindinio sklypo (kad.Nr.5233/0007:34) ribų patikslinimą.

Atlikus analizę ir įvertinus VĮ „Kauno aerouosto“ plėtros perspektyvas nustatyta, kad nuo esamo sklypo galima atskirti 69,09 ha pietinę sklypo dalį ir panaudoti kitoms reikmėms. O tam, kad būtų galima sėkmingai vystyti ūkinę veiklą ir užtikrinti gerą oro uosto funkcionavimą, reikalinga prie esamo sklypo prijungti dalį gretimų teritorijų, kuriose yra privatūs žemės ūkio paskirties sklypai ir ketvirtos grupės ūkiniai valstybiniai miškai.

Esamos sklypo ribose neišlaikomas 150 m atstumas nuo nusileidimo tako ašies, kuris būtinas skrydžių saugumui užtikrinti, todėl iš vakarų ir šiaurės būtina priskirti papildomą teritoriją esamų privačių žemės sklypų sąskaita, o taip pat numatyti rezervines teritorijas tolimesniam oro uosto išvystymui (antram pakilimo – tūpimo takui įrengti).

Šiuo metu oro uosto infrastruktūrą tikslingiausia vystyti šiaurinėje sklypo dalyje, plečiant peroną į rytų pusę palei esamą pakilimo – tūpimo taką.

Kauno apskrities ir Kauno rajono bendrųjų planų koncepcijose iš šiaurinės oro uosto pusės numatytas Karmėlavos gyvenvietės apvažiavimo kelias, o iš vakarinės – perspektyvinis Kauno miesto naujas vakarinis aplinkkelis. Šie sprendiniai taip pat daro įtaką VĮ „Kauno aerouostas“ esamo sklypo ribų patikslinimui ir įpareigoja numatyti būsimo Karmėlavos gyvenvietės apvažiavimo kelio koridorių bei įvertinti abiejų magistralių įtaką sklypo naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimui nustatyti.

Pagal įregistruoto sklypo (kad.Nr.5233/0007:34) VĮ „Registrų centras“ pateiktą išrašą, patikėjimo teise naudojamame sklype pagal subnuomos sutartis išnuomoti trys sklypai: 0,6788 ha – UAB „ Aviacijos paslaugų centrui“, 0,84 ha – Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Naftelf“ ir 2,3308 ha – UAB aviacijos kompanijai „Aviabaltika“.

Sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos:

Ryšių linijų apsaugos zonos – įrašas galioja nuo 1998-07-07

Kelių apsaugos zonos – įrašas galioja nuo 1998-07-07

Aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – įrašas galioja nuo 1998-07-07

Elektros linijų apsaugos zonos – įrašas galioja nuo 1998-07-07

Sklype (kad.Nr.5233/0007:34) yra 4-os grupės ūkiniai valstybiniai miškai: kvartalas 500, kvartalas 499, kvartalas 39, kvartalas 40 ir dalis 41 kvartalo.

2.2. Esamos sanitarinės apsaugos zonos, kraštovaizdis

VĮ „Kauno aerouostas“ sklype ir gretimose teritorijose vykdoma pastovi ir ilgalaikė triukšmo lygio stebėsena. Pagal vidutinius stebėsenos duomenis nustatyta vienuolika triukšmo zonų nuo 85 decibelų, kurie nustatyti ant nutūpimo tako, iki 35 decibelų imtinai. 70 decibelų triukšmo riba apima nedidelę dalį oro uosto rytinės teritorijos ir labai siauru ruožu dengia vakarinę dalį prie pat pakilimo – tūpimo tako. 70 decibelų triukšmo riba nesiekia nė vieno net prie pat oro uosto teritorijos esančių gyvenamųjų namų sklypų. 50 decibelų triukšmo riba, kurios trumpalaikis poveikis nėra pavojingas žmonių sveikatai siekia dalį Argavos gyvenvietės, apima Karmėlavos miestelio Tulpių ir Rožių gatvės dalį, Vilniaus, Vaisių, Pievų gatvių. Į 60 ir daugiau decibelų triukšmo zoną patenka tik keletas Rožių ir Tulpių gatvių gyventojų sklypus. Šioje zonoje gali pasireikšti žalingas poveikis žmonių sveikatai, jeigu nebus taikomos kompensacinės priemonės, mažinančios triukšmo lygį.

VĮ „Kauno aerouostas“ sklypas yra lygaus reljefo teritorijoje, kuri iš šiaurės betarpiškai ribojasi su Karmėlavos miesteliu ir Turžėnų miško masyvu, rytuose įsirėžia į Jonavos rajono privačias žemės ūkio paskirties ūkininkų valdas, iš pietų dalinai dengiamas Karmėlavos miško masyvo glaudžiasi prie Kauno rajono ūkininkų žemių, o iš vakarų remiasi į tvenkinį, įrengta ant Zversos upelio, už kurio nusitiesia magistralinis kelias A6 ir stūkso Pilėnų miško masyvas.

Pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas – oro uostų apsaugos zona, kai skrydžių maršrutai nekerta gyvenamųjų teritorijos ribos ir kai nėra taršos veiksnių sklaidos skaičiavimų, orientacinis atstumas tarp lėktuvų tūpimo maršruto horizontalios projekcijos ir gyvenamosios teritorijos ribų turi būti ne trumpesnis kaip 2 – 3 kilometrai.

2.3. Kultūros paveldo objektai

Projektuojamo VĮ „Kauno aerouosto“ sklype ir artimiausioje aplinkoje kultūros paveldo objektų nėra. Tuo atveju, jeigu vykdant statybos darbus bus aptiktos senų statinių pamatų liekanos arba vertingi archeologiniai radiniai, būtina pranešti kultūros vertybių apsaugos departamentui ir atlikti archeologinius tyrinėjimus.

2.4. Infrastruktūros ir inžinerinių komunikacijų objektai

Pagrindinis įvažiavimas į VĮ „Kauno aerouostas“ teritoriją yra 16,6 m pločio asfaltuota gatvė iš Karmėlavos miestelio magistralinės Vilniaus gatvės. Sklype yra 13 oro uostui priklausančių įregistruotų pastatų. Šiuo metu vyksta naujo keleivių terminalo, kuris atitinka Europos šalyse nustatytiems reikalavimams, statybos darbai ir perono išplėtimo darbai. Sklype yra išvystytas elektros tinklų komunikacijos su CPP ir skirstomųjų transformatorinių pastočių tinklų, ryšių tinklai, dujotiekio tinklai, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų, paviršinio vandens surinkimo bei drenažo tinklai, radarų, šviesos signalizacijos sistemos skrydžių valdymo reguliavimui ir saugai užtikrinti. Vidaus kelių ir privažiavimų tinklas neišvystytas, važiojamoji dalis be kietos dangos (žvyrkeliai).

DETALIOJO PLANO TIKSLAS IR KONCEPCIJA

3. Detaliojo plano tikslas ir koncepcija

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-09-07 nutarimu Nr.851, Kauno apskrities viršininko parengta technine užduotimi ir Kauno bei Jonavos rajonų savivaldybių išduotomis planavimo sąlygomis parengtas VĮ „Kauno aerouostas“ sklypo ribų tikslinimo (plėtros), žemės naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymo, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties detalusis planas.

Pagrindinis uždavinys – racionaliai pakoreguoti pagrindinio 504,976 ha sklypo ribas atskiriant dalį teritorijos pietinėje sklypo pusėje (panaudojant jį laisvosios ekonominės zonos plėtrai) ir papildomai prijungti šalia esančius sklypus, kad būtų užtikrintas saugus oro uosto darbas ir rezervuotos teritorijos tolimesnei plėtrai.

Analizuojant esamą būklę ir atsižvelgiant į išduotas specialiąsias sąlygas, teko numatyti susisiekimo koridorių Karmėlavos aplinkkelio statybai, įvertinti keletą labai svarbių aplinkybių ir jas suderinti taip, kad nenukentėtų oro uosto ūkinė veikla ir racionalus teritorijos panaudojimas. Pirmoje eilėje besąlygiškai reikia išlaikyti ne mažesnį 150m atstumą nuo numatomo aplinkkelio sankasos krašto iki nusileidimo tako ašies, antra – koridoriaus trasą parinkti taip, kad Karmėlavos gyventojai kuo mažiau nukentėtų nuo aplinkkelio keliamo triukšmo, taršos ir kitų nepageidaujamų intensyvaus transporto keliamų reiškinių. Trečia – maksimaliai išvengti esamų pastatų, statinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų sunaikinimo ir, pagaliau, nesuardyti erdvinės – planinės oro uosto struktūros.

Siūlomi du sprendimo variantai. Pirmas – Karmėlavos aplinkkelio ašį projektuoti maksimaliai pritraukiant prie Karmėlavos miestelio Pievų, Tulpių ir Rožių gatvių. Skubių siuntų terminalą paliekant oro uosto pusėje. Esamą pagrindinį kelią į oro uostą siūloma kirsti dviejų lygių žiedine sankryža, praeiti tarp buvusios kepyklos ir karo aviacijos teritorijos pasukant nuo esamo plento iš Kauno į pietus prieš Karmėlavą tuojau pat už tvenkinio ant Zversos upelio, vėl įsijungiant į esamą plentą Jonavos rajono ribose.

Antras variantas. Aplinkkelio ašies pradžia kaip ir pirmame variante lieka toje pat vietoje, tačiau kirtus labai suspaustą atkarpą ties Rožių gatve, magistralės ašis atitraukiama nuo gyvenamųjų namų, apeinant skubių siuntų terminalą iš pietų ir atkertant jį nuo oro uosto. Po to vėl sklandžiai artėjant prie gyvenvietės per numatomus griauti oro uosto pastatus – technikos sandėliavimo angarą ir buvusią gaisrinę, nukertant dabartinį pagrindinį įvažiavimo kelią į oro uostą ir pereinant į dviejų lygių žiedinę sankryžą Sodų gatvėje. Po to kaip ir pirmame variante vėl įsijungiant į esamą magistralinį kelią Jonavos rajono ribose.

Pirmu atveju oro uosto interesai būtų mažiau pažeisti, nes nebūtų griaunamų pastatų, esamas skubių siuntų terminalas išlaikytų gerą ryšį su peronu, žiedinė sankryža liktų ant esamo pagrindinio kelio, patogesnė išlieka oro uosto erdvinė – planinė struktūra.

Tačiau Karmėlavos miestelio Rožių, Tulpių ir Pievų gatvių gyventojams magistralinis kelias atsirastų prie pat namų slenksčio..

Antru atveju prie būsimos magistralės priartėtų tik keletą Rožių ir Tulpių gatvės namų. Kiti gyventojai nuo magistralės triukšmo ir teršalų būtų beveik už 100 metrų. Tačiau oro uosto erdvinė – planinė struktūra gerokai nukentėtų: skubių siuntų terminalas prarastų betarpišką ryšį su peronu, tektų nugriauti keletą reikalingų pastatų.

Bet kuriuo atveju, statant Karmėlavos aplinkkelį reikės taikyti brangias kompensacines priemones: akustines sienutes, skirtingų lygių sankryžas, kai kurias kelio atkarpas o gal ir didelę jo dalį nuleisti į tunelius arba dengti, kad automobilių šviesos netrukdytų orlaivių skrydžių saugumui.

Įvertinant gerą Kauno oro uosto geografinę padėtį ir matant labai spartų pervežamų krovinių ir keleivių apimčių augimą, plėtros koncepcijoje pirmoje eilėje numatytas teritorijos rezervavimas antro pakilimo – tūpimo tako su peronu statybai. Šitokį sprendinį padiktavo ir šalia besikurianti laisvoji ekonominė zona.

Kitas labai svarbus faktorius, kad į oro uosto teritoriją turi būti privestas geležinkelis (europinė vėžė). Tam tikslui reikalinga praplėsti esamą oro uosto sklypą šiaurės rytuose išjungiant dalį 4-os grupės ūkinių miškų iš valstybinių miškų fondo. Dalis tos teritorijos siūloma įjungti į patikslinamo sklypo ribas, o dalį (į kurią įeina ir privatūs miškai) siūloma rezervuoti. Rezerviniai sklypai suprojektuoti atskirais plotais ir jų prijungimas gali vykti vėliau (II-u etapu).

Pagrindinius infrastruktūros objektus: terminalus, orlaivių angarus, remonto dirbtuves ir technikos laikymo terminalus tikslingiausia projektuoti iš šiaurės pusės nuo esamo pakilimo - tūpimo tako rytų kryptimi, palaipsniui plečiant peroną ir riedėjimo takus.

Prie esamos aviacinio kuro bazės numatoma teritorija kitai kuro bazei, nes reikalinga turėti kelėtą operatorių tiekiančių kurą iš skirtingų šaltinių.

Pastatų kompleksas, kuris buvo perduotas valstybiniam turto fondui, šiuo metu gražintas ir visą teritoriją numatoma skirti mokymo centrui su viešbučiu. Šis centras, atskirtas būsimo Karmėlavos aplinkkelio koridoriumi nuo pagrindinio sklypo, gali funkcionuoti savarankiškai. Už aplinkkelio koridoriaus prie pagrindinio įvažiavimo numatyta degalinės automobilių aptarnavimui statybos vieta.

Prie krovinių terminalo numatomi nauji buitinių nuotekų valymo įrenginiai.

Nauji inžineriniai tinklai gali būti klojami šalia esamų išnaudojant esamus koridorius. Prie naujai statomo keleivių terminalo papildomai projektuojama vieta daugiaaukštei automobilių saugojimo aikštelei, vieta ofisų ir kitų administracinių pastatų statybai.

Vidaus kelių ir privažiavimų tinklas išspręstas atsižvelgiant į infrastruktūros objektų išdėstymo struktūrą. Šiaurinėje sklypo dalyje numatoma nauja kelio atkarpa, kurios paskirtis aptarnauti ūkinę oro uosto veiklą.

Priklausomai nuo to, koks bus pasirinktas Karmėlavos aplinkkelio trasos variantas, VĮ „Kauno aerouostas“ plėtra nežymiai keisis organizuojant vidinius funkcinius ryšius. Tačiau esamo sklypo ribų pakeitimas, naudojimo būdas bei pobūdis, teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos rėžimas iš esmės vienu ir kitu atveju nesikeičia.

................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download