VGTU rektorius doc. dr. A. Daniūnas: „Malonu dirbti su

2011 m. rugsjo 28 d. Nr. 11 (1408)

S. Bernoto nuotr.

VGTU rektorius doc. dr. A. Daninas: ,,Malonu dirbti su issilavinusiais, supratingais zmonmis"

Naujj Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektori moksl daktar Alfons Danin kalbino zurnalist Daiva Norkien

Prisiminkite pirmj rektoriavimo dien. Ko daugiau buvo: dziaugsmo, nerimo dl prisiimtos didziuls atsakomybs, sveikinim, organizacins sumaisties?

Kaip ir kiekviename naujame darbe, ypac pirmj dien, buvo truput neramu: kaip seksis gyvendinti tai, kas numatyta, kaip pokycius reaguos visuomen, universiteto bendruomen. O nustebino dalykai, kuri visai nesitikjau, ? tiek daug vairi dokument teko pasirasyti! Supratau, kad gyvename tikrame biurokratijos line, kuris pridjo nauj pareig. Taciau prisiimdamas atsakomyb uz universitet, baims nejauciau ? juk sioje srityje nesu naujokas.

naujai isrinkt staigos vadov zvelgiama lyg pro didinamj stikl: vieniems svarbu,

koki naujovi atnes pokyciai valdzioje, kitiems labiau rpi bsimo bendravimo su vadovu ypatumai. Nors San Diego universiteto moksl daktaras Stephenas P. Robbinsas, tyrinjs tarpasmeninius santykius ir konflikt sprendimo bdus, teigia, jog per daug bendrauti su pavaldiniais pavojinga kaip ir per mazai, kiekvienas vadovas renkasi jam priimtin bendravimo bd.

Galima uzsidaryti ,,isminci citadelje", galima skatinti pavaldini idjas ir iniciatyvas ar eiti savo keliu. Kaip sivaizduojate savo vadovavimo stili, ko tikits is pavaldini?

Visose organizacijose naujo vadovo atjimo laukiama su tam tikra viltimi ir nerimu. Truputis nerimo ? nemanau, kad daug ? galbt sklando ir ms universitete. Ypac ? aka-

deminje visuomenje, pripratusioje prie stabilumo. Nra pagrindo nerimauti, nes ms universitetas stiprus, vienas geriausi Lietuvos universitet, zinomas ir tarptautiniu mastu, todl neturt bti sunku prisitaikyti prie vidini ar isorini pokyci.

O jei jus domina komunikavimo su akademine bendruomene, darbuotojais stilius, laikausi principo, jog uzms nauj post zmogus neturt labai pasikeisti. Nra gerai, jei zmogaus bendravimo bdas labai pasikeicia uzmus naujas pareigas. Esu pakankamai ramaus bdo, ir, zinoma, kaip ir kiekvienas zmogus turiu stiprij ir silpnj pusi. Apie pastarsias juk nekalbsime (juokiasi ? aut.).

Universitete teko girdti nuomoni, kad ,,naujas vadovas bus grieztas". Manau, vertinti pagal princip

Nukelta p. 3

NAUJIENOS:

Darb pradeda nauji prorektoriai

Rugsjo 20 d. VGTU Senato posdyje patvirtintos prorektori ir kanclerio kandidatros. Mokslo prorektorius ? prof. habil. dr. Antanas Cenys, studij prorektorius ? prof. dr. Romualdas Kliukas, pltros prorektorius ? prof. dr. Alfredas Laurinavicius, tarptautini rysi prorektor ? dr. Asta Radzevicien, kancleris ? doc. dr. Arnas Komka. Senato posdyje taip pat buvo aptarti VGTU viesosios staigos statuso klausimai ir Senato rinkim reglamentas.

NAUJIENOS:

Naujieji mokslo metai VGTU

Lietuvos aukstsias mokyklas siemet pakviesta studijuoti 31 570 pirmakursi. Vilniaus Gedimino technikos universitet priimti 3 534 studentai. magistrantros studijas ? 1 090. Taip pat VGTU studijas pradjo 39 doktorantai. Daugiausia student mokosi Statybos (2 305), Verslo vadybos (2 261), Aplinkos inzinerijos (2 091) ir Transporto inzinerijos (1 824) fakultetuose. Is viso universitete studijuoja 12 989 studentai ir doktorantai.

Universiteto fakultetuose, studij institutuose mokslo metus pradjo ir akademinis personalas: 1 088 dstytojai bei mokslo darbuotojai, is j 125 profesoriai ir habilituoti mokslo daktarai bei 570 docent ir mokslo daktar.

Prioritetins universiteto mokslo kryptys yra sios: statybini medziag, konstrukcij ir statybos technologij tyrimas, krimas ir taikymas; informacini technologij, statistins analizs ir fizini proceso modeliavimo metod krimas bei taikymas ir kt. sritys.

2

INZINERIJA 2011 m. rugsjo 28 d. Nr. 11 (1408)

E. Voitechovic nuotr.

Projektas vienija skirting srici mokslininkus

Aurelija Staskevicien

VGTU Telekomunikacij inzinerijos katedros darbuotojai pradjo vykdyti tarptautin mokslin projekt kognityviojo radijo srityje. Jie yra sio projekto iniciatoriai ir koordinatoriai.

Vasaros mokyklos idja ,,Projektas startavo 2010 m. geguzs mnes, o pati idja gim Telekomunikacij inzinerijos katedrai ieskant nauj tyrimo srici", ? sak projekto atsakingasis vykdytojas docentas Artras Medeisis.

,,Kognityvusis, arba ismanusis, radijo rysys (COST Action IC0905 TERRA) ? kas tai, kuo jis ypatingas?" ? klausiame doc. A. Medeisio.

,,Paprasciau sakant, ismanusis radijo rysys yra bevielis ir turi maziau apribojim. Pasiekia daug toliau ir silo patikimesnes uz prast radijo rys sistemas. Jis garantuoja daug didesn duomen perdavimo spart, ,,moka" prisitaikyti prie vartotojo poreiki ir pasilyti paslaugas, pritaikytas konkreciai buvimo vietai: prisijungti prie pigiausio bevielio tinklo, pateikti informacij apie netoliese esancius draugus, bankomatus ir kita, ? rysio privalumus vardijo doc. A. Medeisis. ? Be to, ismanusis radijo rysys silo technologini priva-

lum ne tik vartotojams, bet ir operatoriams. Kaip privalum galciau nurodyti efektyvesn ir pigesn bevielio rysio tinkl eksploatavim."

Vasaros mokykloje, kur dalyvavo VGTU, KTU, VU ir VU Biochemijos instituto atstovai, buvo galima isgirsti ir ms ausiai dar neprast ismanij miest svok. Tai miestai, kuriuose daugja infrastruktros automatizavimo: nuolat atnaujinama informacija apie tai, kas vyksta gatvse ir keliuose, operatyviai keiciamas apsvietimas, prisitaikant prie aplinkos poreiki, taupoma energija ? zmoni namai ,,patys" stebi elektros energijos, silumos suvartojim, o iskilus poreikiui, daro korekcijas ir uztikrina mokesci apskait, efektyv si resurs naudojim.

Ismanij nam ir ismanij daikt idjas mokslininkai jau realizavo (dieg juose kompiuterius), regis, dabar ateina laikas miestams ir visai aplinkai. Taupus energijos resurs naudojimas, spartus kintanci porei-

ki tenkinimas, patogi apskaita ? tai tik dalis ismanij miest privalum. Kad sios idjos aktualios ne vien Lietuvai, rod ir sveci is kit sali susidomjimas Telekomunikacij inzinerijos katedros darbuotoj suorganizuota vasaros mokykla.

,,Turjome du lektorius is uzsienio ? Tim Forde is Airijos (Trinity College) ir Bernard Doray is Kanados (Communications Research Centre). Pirmasis skait teorines paskaitas, antrasis ved praktinius uzsimimus. Abu sveciai liko patenkinti ir ms krasto student zini lygiu, ir pacia vasaros stovyklos idja bei renginio organizavimu", ? patikino doc. A. Medeisis.

Pasidomjome, kokia bus sio projekto tsa. ,,Kitais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete planuojame surengti tarptautin vasaros mokykl ta pacia tema. O pats projektas tsis iki 2014 met, todl tikims dar daug k nuveikti. Svarbiausias akademi-

nis uzdavinys ? parengti kuo daugiau mokslini publikacij, taip pat reikia gyvendinti praktin eksperimentavim ir taip prisidti prie sios visiskai naujos, pasaulyje praktiskai dar negyvendintos technologijos krimo bei pltros", ? ateities planais dalijosi projekto vadovas.

Ismanusis radijo rysys Tarp trylikos siame renginyje da-

lyvavusi student buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto treciakursis Balys Rutkauskas, Kauno technologijos universiteto doktorant Rasa Bruzgien, Vilniaus universiteto Biochemijos instituto doktorant Edita Voitechovic ir kiti vairi mokykl atstovai.

,,Kvietim dalyvauti vasaros mokykloje gavau elektroniniu pastu, ? pasakojo VU Biochemijos instituto doktorant E. Voitechovic. ? Is pradzi buvo tik smalsu: kognityvusis radijas ir vairios kitos rysio sistemos man asocijavosi su televizoriu-

mi, radijo imtuvu, mobiliuoju telefonu ir internetu. Niekada nemaniau, kad radijo rysys gali bti ismanusis, kad su juo galima atlikti vairiausi manipuliacij."

Smalsumo vedama jaunoji doktorant nusprend sitraukti s projekt. Sako norjusi daugiau suzinoti, kaip veikia ismanusis rysys ir apskritai k gali siuolaikins technologijos. Jai buvo domu, kaip radijo rysio sistemos gali pagelbti konkreciame darbe.

E. Voitechovic atlieka tyrimus su vairiomis bioelektrocheminmis sistemomis, kurios gali bti taikomos bioreaktoriuose, biojutikliuose ir implantuojamuose biojutikliuose.

,,Kad bt aiskiau, implantuojamojo biojutiklio ateities vizij apibrsiu pavyzdziu, ? sak doktorant. ? Tarkime, zmogus, sergantis cukriniu diabetu, btinai turi sekti tam tikros medziagos arba keli

Nukelta p. 6

sigaliojo nauja studij kredit kaupimo ir perklimo sistema

Aurelija Staskevicien

Nuo si mokslo met Vilniaus Gedimino technikos universitete sigaliojo nauja Europos kredit kaupimo ir perklimo sistema (European Credit Transfer System, ECTS). Naujj sistem inicijavo Europos Komisija, ji apima vis Europos aukstojo mokslo erdv ir galioja salyse, kurios dalyvauja Bolonijos procese.

ECTS ? tai ne tik valandomis skaiciuojamas student mokymosi laikas, kaip anksciau buvome prat. ECTS vartotojo vadove rasoma, kad ,,naujoji kredit sistema daro studij programas ir kvalifikacijas skaidresnes, lengvina kvalifikacij pripazinim. Ji gali bti pritaikoma vis tip programoms, nesvarbu, kur jos bt vykdomos (mokykloje ar staigoje), koks bt besimokanciojo statusas (nuolatini ar iststi-

ni studij studentas), ir vairiai mokymo veiklai".

Parengiamasis etapas uztruko dvejus mokslo metus

,,Pakeisti studij kredit skaiciavimo sistem mus pareigojo naujasis Lietuvos Respublikos svietimo statymas ir Europos Komisijos direktyvos, ? apie parengiamj etap, uztrukus dvejus mokslo metus, kalbjo VGTU Studij direkcijos direktorius Vytautas Plakys. ? Per s laikotarp universitetas pareng teiss akt, juridiskai formino studij program atnaujinimo nuostatas." Stai keletas svarbi dokument: 2011 m. kovo 7 d. sakymas Nr. 193 ,,Dl VGTU reikalavim magistrantros studij programoms ir j sudarymo tvarkos apraso patvirtinimo"; 2011 m. balandzio 21 d. VGTU Rektoriaus sakymas Nr. 349 ,,Dl VGTU

S. Bernoto nuotr.

reikalavim pirmosios pakopos laipsn suteikianci universitetini studij programoms ir j sudarymo tvarkos apraso pakeitimo".

Dokumentacij reng VGTU Studij komitetas, vadovaujamas tuomecio studij prorektoriaus doc. dr. Alfonso Danino.

Vadovaujantis siais ir kitais sakymais buvo pradtas studij program atnaujinimo procesas. program atnaujinim sitrauk fakultet tarybos, katedr vadovai, profesra.

Kaip jau minta, naujoji ECTS sistema ? tai ne tik valandin kredit israiska. Naujovi yra ir daugiau: magistrantros studijose numatytos dstytojo konsultacij auditorins valandos. ,,Tai dstytoj studentams teikiamos konsultacijos, trauktos paskait tvarkarast. Vienam studij dalykui numatoma 1 konsultacij valanda per savait. Dl to pertvarkme studij tvarkarasci posistem. Pertvarkymas pavyko, mokslo metus pradjome be trukdzi", ? sak V. Plakys.

Studij direkcijos vadovas atkreip dmes, kad nuo siol VGTU studentai gali is karto gyti 2 bakalauro ar magistro laipsnius. Fundamentini moksl fakultete studentai gali rinktis ,,dvigubas" pirmosios pakopos studijas ? informacini technologij paslaug valdym ir vadyb. Mechanikos fakultete antrosios pakopos studijose bsimieji magistrantai gali tuo paciu metu studijuoti gamybos inzinerij ir vadyb.

VGTU jau nuo 2005 met isband ,,dvigub" kredit skaiciavimo sistem ? diplomai buvo isduodami su priedliais, kuriuose atsispindjo nacionaliniai ir ECTS kreditai. Taigi absolventams nekilo sunkum naudojantis VGTU diplomais uzsienyje.

,,Dabartiniai VGTU pirmakursiai jau studijuoja pagal atnaujintas studij programas. Program atnaujinimas paskatino universiteto katedr aktyvum, atsirado daugiau nauj sumanym ir projekt. Stai Aplinkos inzinerijos ir Elektronikos fakultet sesi pirmosios pakopos studij program atnaujinimas buvo finansuojamos is ES fond ls", ? naujoves vardijo V. Plakys.

Dabartin sistema orientuota krybingum

Ankstesnioji kredit sistema buvo vadinama dstytoj orientuota sistema, nes reikalavimai dstomam dalykui, esminiai studij programos elementai buvo zinios ir pats mokymo procesas. Dabartin studentus orientuota sistema siekia, kad studijuojantysis atsidurt studij program tobulinimo ir vykdymo centre. Si naujov skatina ir dstytoj, ir student krybingum. Ne paskutinje vietoje ir atsakomyb, nes abi puss siekia bendro rezultato.

Studentams nauja kredit sistema suteikia daugiau galimybi rinktis studij turin, bd, trukm ir viet. Tuo paciu keiciasi ir paci mokymo institucij vaidmuo: aukstosios mokyklos turi daugiau padti besimokantiesiems, sudaryti jiems slygas pasirinkti optimaliausius studij kelius, mokymosi stilius.

Kaip bus skaiciuojama Priminsime: kreditas ? tai vai-

ri auditorini uzsimim bei savarankisko darbo laikas. Kreditai bus skiriami uz vis studij program ir jos sudedamsias dalis: modulius, dalykus, baigiamj darb, praktik ir laboratorinius darbus. sigaliojus naujajai sistemai, dabartini pirmakursi studij programoje nurodyt

moduli kredit skaicius skirsis nuo vyresnij kurs student.

Skaiciavimas paprastas: jei mokslo metus sudaro du semestrai, o semestro trukm, skaitant egzaminams skirt laik, yra 20 savaici, vieno semestro studij program sudarys 30 ECTS kredit. Student darbo krvis ? 1 600 valand per mokslo metus, o vienas ECTS kreditas vidutiniskai sudaro 26?27 darbo valand.

Vieneri akademiniai metai Vilniaus Gedimino technikos universitete sudarys 60 ECTS kredit, o visa bakalauro studij programos apimtis bus ne maziau kaip 240 ECTS kredit, is j ne maziau kaip 2 400 auditorini studij valand per 4 metus. Baig pirmos pakopos studijas ir gij bakalauro laipsn VGTU absolventai gals tsti studijas magistrantroje, kur gals pasirinkti 90, 112 arba 120 kredit apimties programas.

Studijuojantiesiems labai svarbu, kad pagal vien studij program suteikti kreditai gali bti perkeliami kit program, kuri silo ta pati arba kita institucija. Taip pasielgti bus galima, jeigu laipsn teikianti institucija pripazins gytus kreditus ir susijusius studij siekinius. Aukstojo mokslo institucijos (partneriai) turs is anksto susitarti dl studij uzsienyje laikotarpio pripazinimo.

ECTS aukstojo mokslo kredit sistema, naudojama Europos aukstojo mokslo erdvje, pads lengviau pagal vien studij program suteiktus kreditus perkelti kit program, kuri silys ta pati ar kita institucija. Naujoji sistema uztikrins studij uzsienyje akademin pripazinim ir pagerins aukstojo mokslo institucij bendradarbiavim.

INZINERIJA 2011 m. rugsjo 28 d. Nr. 11 (1408)

3

VGTU rektorius doc. dr. A. Daninas: ,,Malonu dirbti su issilavinusiais, supratingais zmonmis"

Atkelta is p. 1

Naujasis VGTU rektorius doc. dr. A. Daninas

,,grieztas ? atlaidus" yra neteisinga. Komunikavimas darbe turt bti dalykiskas. Universitetas ? aukstojo mokslo staiga, kur reikalingi konkrets, tikslingi, studij bei mokslo kokyb orientuoti sprendimai. Tad (ne)grieztumas labai paprastas: priimtus sprendimus reikia vykdyti. O jei manoma, kad sprendimas nra teisingas ar neturi prasms, galima gerai apsvarscius ir padiskutavus j keisti.

Universitet labai gerai pazstate, juk cia prabgo didel dalis Js gyvenimo, net 17 met dirbote Vilniaus Gedimino technikos universiteto studij prorektoriumi.

Susipazinti ir vertinti darbuotoj kolektyvo neprireiks, tad galima iskart pradti vykdyti numatytus planus, gyvendinti vizijas. Kokie pirmieji zingsniai optimizuojant mokslo staigos darb? Zmonms visada domu, ar reikia tiktis kadr bei tam tikr struktrini pakeitim?

Is ties visa darbin mano veikla prajo siame universitete, ir leidziu sau manyti, kad ms universitet pazstu pakankamai. Vienas sritis ? geriau, kitas teks siek tiek daugiau pasigilinti. Sieksiu gyvendinti vizij, kuri issakiau priesrinkiminje kampanijoje: juk j rengdamas maniau, kad universitetas gali tapti dar geresne aukstja mokykla. Natralu, kad kiekvienas zingsnis, norint pasiekti aukstesn lyg, aukstesn pakop, neisvengiamai susijs su tam tikra reforma, restruktrizacija.

Noriu akcentuoti kelet dalyk. Vis pirma, mokslui ir studijoms keliami dideli ? nauji ? reikalavimai. Ir ne Lietuvoje sugalvoti, tai yra globaliniai isskiai aukstajam mokslui, todl tiesiog negalime j nepaisyti. Laikas nestovi vietoje, universitetas turi siekti dar geresni rezultat, natralu, kad tam tikr pokyci turi bti. Bet pries kazk keiciant, svarbu tartis su universiteto bendruomene, darbuotojais. Manau, kad tam tikri struktriniai pakeitimai nebus vieno rektoriaus sprendimas. Tarsims su fakultet dekanais ir j bendruomene, administracija. Tikiuosi, jog pasieksime ger rezultat. Mano universiteto vizija: norciau, kad susirink po penkeri met galtume drsiai pasakyti, kad laikas praleistas ne veltui ir tikrai ne tam, kad bt uzimta tik tam tikra kd.

Kaip vertinate pasigirstancias mintis, kad Lietuvai nereikia tiek daug universitet, silymus Lietuvoje steigti Vakar Europos aukstojo mokslo staig filialus?

Apie universitet dyd, skaici susimstyti vercia aukstojo moks-

lo srityje vykstantys globalizacijos mokslininko, kuris kas kazkiek laiko mingas, kai siekiama gerinti studij

procesai. Daugelyje sali jungia-

nepadirbt ar neapsilankyt lyde- kokyb, kelti mokslo lyg, o ne tie-

mi smulks universitetai: mokslo ir riaujancioje pasaulio laboratorijoje. siog ,,turistauti".

studij poziriu tokie nauji dariniai

veikia efektyviau. Lietuva pama-

VGTU daugel met garsja

Kaip vertinate universiteto

zu smunka demografin duob, skmingu studij tarptautisku- studij program vairov, stu-

kasmet vis maziau baigiancij

mo skatinimu, draugyste ne tik dij kokyb? Sakoma, kad sis

vidurines mokyklas. Kova dl sto- su Vakar Europos, bet ir Azijos rodiklis geriausiai atsispindi

jancij universitetus tik stiprs. bei buvusi Taryb Sjungos sa- darbo birzos statistikoje.

Manau, universitet stambinimas li universitetais. Ar ketinate

Siemet tarp darbo nerandan-

ar jungimas turt vykti atsizvel- issaugoti tradicijas? O gal siek- cij pirmavo teisininkai, socia-

giant tai, koki ir kiek specialist site tarptautin bendradarbiavi- lini moksl specialybi ab-

saliai reiks. Kita vertus, yra atlik- m dar labiau plsti, kilstelti solventai, uztat bedarbi dalia

ta nemazai studij, kurios parod, aukstesn lyg ? daugiau nefor- beveik negrs techniskuosius

kad efektyviausi, vertinant vieno mali sutarci, bendr mokslo mokslus baigusiems jaunuo-

dstytojo ar darbuotojo teikiamos projekt?

liams. Tai ne tik dl Lietuvos

produkcijos poziriu, ne stambs,

kio persiorientavimo staty-

o vidutiniai, 10?20 tkst. studen-

Ms universitetas is ties gana bos verslo, technologij pltros

t turintys, universitetai. Manau, ir placiai zinomas pasaulyje, o su uz- kryptimi. Jei techniskasis uni-

Lietuvoje tai turt bti at-

versitetas prastai paruos

sizvelgta. Be to, manoma, kad

specialistus, verslui j ne-

Juk nepaisant ekonomini ir ki- reiks. Ms universiteto

2020?2030 metais populiariausi specialybi srase

toki sunkum, Lietuva sparciai

student paklausa Lietuvoje, uzsienyje nra atsi-

kas antra bus su technolo- juda priek, pleciasi pramon, tiktin?

gijomis susijusi specialyb. Tad ms universitetas turi

diegiamos naujos technologijos.

Studij kokyb, kaip jau

puiki perspektyv.

O ms mokslininkai turi k minjau, labai susijusi su

Juk nepaisant ekonomini ir kitoki sunkum, Lietuva

pasilyti. Tereikia sukoncent-

tarptautine dimensija. Neturime zirti artimiausius

sparciai juda priek, plecia- ruoti isteklius, mokslo perso- kaimynus, taikyti sau Baltijos

si pramon, diegiamos naujos technologijos. O ms

nal, kad kuo daugiau mokslo

regiono situacij. Svarbiausia, kad studij kokyb atitik-

mokslininkai turi k pasilyti. Tereikia sukoncentruoti isteklius, mokslo persona-

produkcijos ir isugdyt ger t tarptautinius standartus.

specialist galtume pasilyti

Ms universiteto vykdoma studij kokyb pakankamai

l, kad kuo daugiau mokslo Lietuvos pramonei. Turime dau- gera, nors matau ir proble-

produkcijos ir isugdyt ger specialist galtume pasily-

giau dalyvauti tarptautiniuose

m, ir sprstin dalyk. Vis dlto Vilniaus Gedimino tech-

ti Lietuvos pramonei. Turime daugiau dalyvauti tarptauti-

projektuose.

nikos universiteto absolventai skmingai konkuruoja ir

niuose projektuose.

Lietuvos, ir uzsienio rinkose,

sienio universitetais pastaraisiais o tai rodo ger j parengimo lyg.

Konkurencija yra sveikintinas metais sudaryta daug neformali Kartais girdime ar perskaitome

dalykas tiek verslo, tiek mokslo sutarci. Vaisingai bendradarbiau- spaudoje, kad nebereikia vadybi-

ir studij srityje.

jame ne tik su Vakar Europos uni- nink ar dar kazkoki specialybi

Vis dlto, mazjant bendro- versitetais; palaikome glaudzius

atstov.

jo lavinimo mokyklas baigianci rysius su Siaurs Amerikos, Azijos

Nesutinku su tokiu kategoris-

jaunuoli skaiciui, uzsienio uni- universitetais. Tai ir student main kumu. Tiesa, kad kai kuri studij

versitetams spaudziant, lietu- programos, ir bendri mokslo pro-

krypci absolvent Lietuvoje labai

viskoms aukstojo mokslo stai- jektai, keitimasis patirtimi. Turbt daug, tad reikia didinti primim

goms atsilaikyti gali bti sunku niekam nereikia priminti apie gali- tas studij programas, kuri spe-

ir dl vadinamojo prot nutek- myb ms universitete studijuoti cialist reiks saliai ateityje. Pries

jimo, ir dl dirz verzimosi poli- angl kalba. Tiesa, kol kas sulau- desimtmet ar penkmet skelbimai

tikos.

kme per mazai uzsienio student, laikrasciuose atspinddavo, ko ies-

norinci Lietuvoje gyti diplom. O kojo darbdaviai. Dazniausiai rei-

Is ties daug gabi vidurines mo- juk uzsienio student pritraukimas, kdavo ,,vadybinink su patirtimi".

kyklas baigusi jaunuoli ar ms tai ir papildomos lsos. Priesrinki- Dabar vis dazniau girdime, kad rei-

parengt mokslinink isvyksta sve- minje programoje minjau siek, kalingi inzinieriai ar vadybininkai,

tur.

kad 10 proc. studijuojancij suda- turintys inzinieri issilavinim.

Ms saliai tai nra gerai, bet

ryt atvyk diplominms studijoms

atvirame globalizacijos pasaulyje to is kit sali.

Kartais pasigirsta verslinin-

isvengti nemanoma. Mes galime

Kova dl student vyksta visame k kaltinim, neva mokslas dir-

pristabdyti s proces, ir tai yra vie- pasaulyje, negalime sioje srityje ap- ba sau, o verslas eina savo ke-

na svarbiausi uzduoci dabarties leisti pozicij. Desimt procent ? tai liu. Kas trukdo mokslo ir verslo

universitetams.

tik pirminis orientyras. Manau, kad efektyvesniam bendradarbiavi-

Turime teikti tarptautinio lygio

galtume pritraukti ir daugiau stu- mui ir bendr projekt krimui?

studijas, tuomet jauni zmons liks dent, juolab kad geruose universi- Kokia bt Js nuomon siuo

cia studijuoti. Taip pat ir su moks- tetuose uzsienieciai sudaro net iki klausimu?

lininkais ? jie turi turti technini, 20 proc. vis studijuojancij. Pas-

finansini galimybi dirbti tvyn- taruoju metu itin stiprja ir aukstus

Isties kartais isgirstame, kad

je. Tai nra paprasta, bet reformos reitingus uzima Lotyn Amerikos

mokslas eina sau, verslas sau, es

metu sia kryptimi nemazai nuveik universitetai. Ms universitetas

bendr task nra. Buvo metas,

ir valstyb: sukurtos specialios prog- jau uzmezg rysi Lotyn Ameriko- kai verslui mokslo nelabai reik-

ramos, tapo prieinama struktrini je, manau, kad sia kryptimi galime jo: galjo nupirkti nauj technologi-

fond parama, manau, kad laikui dirbti dar intensyviau. Noriu pabrz- j, diegti naujus vadybos metodus

bgant tai duos ger rezultat. Zi- ti, kad tarptautinis bendradarbiavi- ir pasiekti pageidaujam rezulta-

noma, nesivaizduoju siuolaikinio mas negali bti savitikslis; jis pras- t. Ateina laikas, kai mokslo versli-

ninkams, pramonininkams reiks vis labiau. Universitetai, taip pat ir ms, turi bti pasiruos pasilyti mokslo pasiekimus, kuri reikia ms pramonei ir verslui. Tai didziulis isskis universitetams. Pirmiausia krinta akis, kad turbt nesugebame sukoncentruoti mokslo pajg didelms problemoms sprsti.

Kitas dalykas, apie kur daug kalbta pastaraisiais metais, ? neismokome mokslo komercializuoti, tai yra j parduoti. Gal siek tiek nukrypsiu nuo klausimo, bet susirpinim kelia mazas doktorant skaicius. Doktorantros studijos neturi bti skirtos tik vidiniam universiteto atsinaujinimui; pageidautina, kad vis daugiau sias studijas ateit verslo zmoni, pramons atstov.

Gal ir valstyb turt skatinti, kad daugiau doktorant po studij dirbt ne universitetuose. Tuomet moksl daktarai tapt mokslo ir zini perteikjais verslo pasaulyje, savotiskais geros valios ambasadoriais, ismananciais abi sritis.

Ar sunku vadovauti aukstojo mokslo staigai: juk joje dirba daug intelektuali, issilavinusi, savo nuomon turinci zmoni? K darysite tuo atveju, kai Js ir pavaldinio nuomons nesutaps? Isklausysite argumentus, pateiksite savuosius ir mginsite priimti, jei manoma, kompromisin sprendim? Patarsite siminti sparnuotu tapus posak, kad ,,sefas visada teisus", o gal turite sav ? original ? neaiski bei konfliktini situacij sprendimo bd?

Manau, universitetui vadovauti ? didziul garb. Ir malonumas, kai dirbi terpje zmoni, kurie intelektuals, issilavin, turi savo nuomon. Gal savos nuomons turjim kartais per mazai vertiname, taciau be sios savybs nieko moksle nepasieksi. Mokslininkai yra labai supratingi zmons. Tai padeda, kai reikia priimti nebtinai kompromisin, taciau institucijai ir mokslininkui nauding sprendim. Juk galima dirbti labai gerame universitete, bet nebti laimingam jame. Ir atvirksciai.

Mokslininko profesija, kaip sakoma, ne darbas, tai ? gyvenimo bdas.

Mokslininkai aukoja ne tik darbo laik, bet ir valandas vakare, ir naktis, ir laik, kuris galt bti skirtas draugams, artimiesiems. Su tokiais zmonmis gera dirbti, nes visada galima rasti teising sprendim.

Manau, jei vadovas priima sprendim, kuris naudingas bendruomens nariams, institucijai, tai toks sprendimas yra teisingas. Na, o apie sefus yra vairi posaki (juokiasi ? aut.)...

4

INZINERIJA 2011 m. rugsjo 28 d. Nr. 11 (1408)

Tarptautiniame elektronik projekte buvo nemazai sportinio azarto

Aurelija Staskevicien

Prajusi vasar Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto studentai dalyvavo Erasmus intensyviosios programos projekte ,,Skaitmeninio signalo apdorojimas terptinse sistemose" (Embedded Digital Signal Processing Intensive Program Project, EDSP). Koventrio universitete Lietuvos, Anglijos, Suomijos ir Vokietijos studentai ne tik moksi ir kr naujus elektronikos renginius, bet ir patyr varzyb azart...

Koventrio universitet (Didzioji Britanija) isvyko 10 student ir 2 dstytojai ? doc. dr. Andrius Usinskas ir dr. Martynas Vervecka. 2010 m. panasus projektas vyko Helsinkio Metropolijos aukstojoje technikos mokykloje (Suomija), o 2012-aisiais apie pussimt student ir 6 dstytojus is vairi sali priims VGTU Elektronikos fakultetas.

Pasak projekto koordinatoriaus Elektronikos fakulteto doc. dr. A. Usinsko, tarptautins 3 savaici studijos yra unikali galimyb gauti 10 ECTS kredit (Europos kredit kaupimo ir perklimo sistema) ir drauge su skirting patirt turinciais studentais kurti veikiancias elektronines sistemas, gyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties, padirbti Europos universitet laboratorijose.

Kr transporto priemones ant oro pagalvs

Rugpjcio 1?20 d. Koventrio universitete student grups, kurias sudar 3?4 bsimieji elektronikos specialistai, gamino ir demonstravo transporto priemones ant oro pagalvs.

VGTU elektronins aparatros ir kompiuterins technikos specialybs ketvirtakurs Lina Vaickut, vienintel mergina tarp kurso vaikin, sak, kad pries isvykdami jie zinojo projekto tem. ,,Galjome is anksto sukurti renginio dizain, bet juk tai

turjo bti komandinis darbas, suvienijantis vairias idjas", ? pabrz L. Vaickut.

Komandin darb akcentavo ir Darius Chmieliauskas: ,,Mokms ne tik paskait metu is dstytoj, bet ir vieni is kit. Dirbdami kartu, vienas kit ismokme nauj, nauding dalyk."

Pirmj savait Koventrio universitete studentai isklaus nemazai paskait apie signal apdorojim ir valdym. Paskaitas apie ssajas su mikrovaldikliais skait ir VGTU doc. dr. A. Usinskas.

Paskait temomis studentai vliau atliko laboratorinius darbus.

,,Didel spd paliko galimyb tobulinti savo praktinius gdzius laboratorijose. Suzavjo dstytoj nuosirdumas, noras padti", ? pasakojo projekto dalyvis Edvinas Svarabovic. Jo nuomone, VGTU studentai gerai ismano savo studij srit, todl niekuo nenusileido kit sali studentams.

Projekto ,,vinis" ? atrasti savo viet ir panaudoti gebjimus

EDSP projekte, is anksto vertinus krybingum bei elektronikos zinias, dalyvavo geriausi VGTU Elektronikos fakulteto studentai.

,,Is pradzi vyko atranka universitete. Vertinimo komisijai pateikme savo kryb. Laikme ir angl kalbos test, ? apie parengiamj etap pasakojo L. Vaickut. ? As pateikiau savo sukurt programatori. Litavau j vakarais bendrabutyje. Suprogramavau tais ir pademonstravau, kaip jis veikia."

Studento Roko Jureviciaus nuomone, pries pradedant darbus Koventryje svarbiausia buvo numatyti savo, kaip komandos nario, vaidmen projekte: ,,Tai buvo projekto ,,vinis" ? sugebti greitai susikalbti su zmonmis is kit sali, atrasti kiekvieno gebjimus ir juos pritaikyti."

Student kurtas renginys ? sklandanti platforma ? prasidjo nuo plastmasinio pagrindo, polietileninio maiselio ir lipnios juostos. Po pirmos savaits platforma turjo pajudti tiesiai ir kuo greiciau. Antros savaits pabaigoje ? ,,pajusti" linij (autonominis valdymas arba valdymas nuotoliniu pulteliu), trecios savaits pabaigoje, finale, sistema turjo autonomiskai sekti linij, aptikti klitis ir jas neatsitrenkti.

Uzduotys tik is pirmo zvilgsnio atrod lengvos. ,,Vien pagalvs aukstis galjo turti takos renginio dinamikai. Sistema tapdavo nestabili pajungus visiskai krautas baterijas. Jau nekalbu apie problemas, kylancias projektuojant elektronik, programuojant", ? sunkumus, kuriuos turjo veikti tarptautin komanda, vardijo Rokas Jurevicius.

Ir nors studentai nelaimjo priz, jie dziaugsi, kad sukurti renginiai veik. Didziausias prizas buvo tai, kad ismoko elektronikos projektavimo, programavimo, kad suprato, su kuo susiduria elektronikos inzinieriai, realizuodami vairius projektus.

Studento Roberto Andrasino sitikinimu, naudingiau praleisto laiko, kur sutilpt intensyviosios studijos, pazintys su zmonmis ir kit sali kultromis, nesurasi. O Rokas Ismakovas atkreip dmes dar vien svarb aspekt: ,,Ms trkumas, taciau kartu ir didelis stimulas, buvo tas, jog nebuvome prat dirbti, kai suteikiama laisv realizuoti savo, o ne universiteto ar dstytoj pasilyt idj. Si naujov kvp pasitikjimo ziniomis ir gdziais. Pajutome, kad esame pajgs kurti ir realizuoti savo idjas."

Proga tobulti ir kurti

Savaitgaliais Koventrio universitetas atvykusiems sveciams organizavo ekskursijas automobili bei

VGTU elektronikos studentai Koventryje pasitikrino zinias ir patyr varzyb azart

etnografijos muziej, daug spdzi visiems paliko Londone praleista diena.

Siai mokymo staigai daugiau nei pusantro amziaus, joje visada vyravo tarptautin dvasia. Dabar cia studijuoja 3 tkstanciai uzsienio student is 90 pasaulio sali.

Studij kokybei sioje mokymo staigoje skiriama daug dmesio, bet ne mazesnis dmesys tenka taikomiesiems tyrimams, uztat cia daznai vyksta tarptautiniai student projektai.

,,Projekto metu siekme, kad studentai pagilint elektronikos zinias. Taciau VGTU jaunieji elektronikai patobulino ir angl kalbos gdzius, gim ne viena idja bsimiems bakalauro darbams", ? sak projekto koordinatorius A. Usinskas.

Doc. dr. A. Usinsko nuomone, VGTU studentai maksimaliai isnaudojo projekto teikiamas galimybes: ,,Visi grzome daugiau patyr ir dau-

giau suzinoj. Ypac tai buvo naudinga pirmojo ir antrojo kurs studentams. Dabar ms jaunj specialist pasaulzira siekia tarptautin lyg, todl tikiu, kad ateityje projekto metu gyti bendravimo ir tikslo siekimo gdziai bei uzmegzti profesiniai rysiai su bendraamziais Europoje sudarys prielaidas kurti inovatyv versl tarptautiniu mastu. Kas zino, kokius naujus sprendimus po 5 ar 10 met pasilys isskirtinai isugdyti elektronikos profesionalai."

Dalyvaudami projekte dstytojai taip pat turjo galimyb is arciau susipazinti su aukstojo mokslo ypatumais Anglijoje.

,,Buvome suzavti, kaip vyksta bendravimas tarp administracijos, dstytoj ir student, kaip studentai skatinami kurti ir kaip jiems sudaromos slygos sprsti dalykines problemas", ? skminga projekto eiga dziaugsi doc. dr. A. Usinskas.

Keiciasi statybos inzinieri atestavimo tvarka

Aurelija Staskevicien

Lietuvos Respublikos Seimui pakeitus kai kuriuos Statybos statymo straipsnius, parengta ir nauja statybos vadov atestavimo tvarka.

,,Pagal naujj tvark atestatai statybos inzinieriams bus isduodami neribotam laikui, taciau jie privals nuolat tobulinti savo kvalifikacij ir kas penkerius metus laikyti teisini zini egzamin. Kokybs vadybos centras patikslino ir pateik Aplinkos ministerijai kvalifikacinius reikalavimus ir mokymo programas statybos technins veiklos pagrindini srici vadovams. Is viso atnaujinome 11 technins veiklos srici vadov program ir nuo si mokslo

met pradedame jomis naudotis", ? apie atestavimo naujoves kalbjo VGTU Kokybs vadybos centro direktorius doc. Pranas Kuisys.

Vykdydamas naujas statybos specialist atestavimo nuostatas Kokybs vadybos centras ir toliau glaudziai bendradarbiauja su Lietuvos statybos inzinieri sjunga.

Spalio 10 d. Kokybs vadybos centr kelti kvalifikacijos, o vliau laikyti egzamin, susirinks pirmoji statybos vadov grup. Per metus siame centre vidutiniskai parengiama atestacijai apie 900 statybos specialist. Deja, sunkmetis pakoregavo klausytoj sraut ? pirmj si mokslo met kvalifikacijos klimo grup kol kas uzsiregistravo tik 20 inzinieri.

,,Atnaujindami kvalifikacijos klimo programas siekme dar labiau padidinti statybos vadov kompetencij ir atsakomyb", ? patikino doc. P. Kuisys. Jis atkreip dmes, kad kurs klausytojai Kokybs vadybos centre siemet ras naujovi.

,,Nuo si mokslo met silome statyb vadovams pagal ms sukurt test vertinti savo kompetencij", ? centro direktorius parod original VGTU Kokybs vadybos centro sukurt test, kuriame testuojamasis vertina save pats, kai kuriais klausimais j gali vertinti jo vadovas, kolegos bei pavaldiniai. Susumavus testo rezultatus, isaiskja tobulintinos vadovo darbo sritys.

Jau keturiolikti metai Kokybs vadybos centre statyb vadovai gy-

ja nauj zini ir gdzi, kurie kartu su patirtimi didina j kompetencij. Paskaitose statyb vadovams labiausiai akcentuojami sie dalykai: statyb srities normini reikalavim pasikeitimai, salies rinkoje pradtos taikyti naujos technologijos, populiariausi technologij naudojimo trkumai, dazniausiai pasitaikancios kokybs neatitikci priezastys.

Paskaitas daugiausia skaito VGTU dstytojai. Centro direktorius P. Kuisys teig, kad didelis prestizas rengti ir skaityti paskaitas statybos inzinieriams. Tai taip pat suteikia galimyb pasitikrinti teorini zini aktualum. Statybos inzinieri atestavimo pokyciai kelia naujus uzdavinius ir dstytojams. Apie isaugusius reikalavimus dstytojai yra infor-

muoti ir tikimasi, kad atj kursus statybos inzinieriai bus patenkinti atnaujintu paskait turiniu.

Centras naudojasi ir kit sali sukaupta patirtimi, jau ne pirmus metus bendradarbiauja su Viskonsino universiteto (JAV) statybos specialist kvalifikacijos ugdymo institutu. Sis bendradarbiavimas uzsimezg lietuvi kilms amerikiecio, gero VGTU draugo, prof. Raimondo Matulionio dka.

VGTU Kokybs vadybos centras teikia monms konsultavimo paslaugas. Konsultuoja mokslininkai, valstybs tarnautojai, moni vadovai ir specialistai. moni vadovai ir specialistai mokomi pagal paci pasirinktus zini modulius, o rinktis jie gali is 94 zini moduli.

Uz efektyv energijos vartojim: vasaros mokykla Valensijoje

Doc. dr. Violeta Motuzien

INZINERIJA 2011 m. rugsjo 28 d. Nr. 11 (1408)

5

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atstovaujamas Pastat energetikos katedros, nuo 2009 m. dalyvauja tarptautiniame projekte pagal program ,,Pazangi energetika Europai" (Intelligent Energy ? Europe). Projekto tema yra ,,Universitetai ir studentai uz efektyv energijos vartojim", todl natralu, kad jo dalyviai ? universitet studentai, dstytojai, sios srities profesionalai bei konsultantai.

Projektas apima 10 Europos Sjungos valstybi ? 9 universitetus ir 4 mones. Tai Romos universitetas Tor Vergata (Italija), energijos konsultantai ,,EnerGia-Da Ltd" (Italija), energijos konsultantai ,,Energy Consulting Network A/S", (Danija), Malardaleno universitetas (Svedija), Brunelio universitetas (Jungtin Karalyst), Centrins ir Ryt Europos regioninis aplinkosaugos centras (Vengrija), Tesalonik Aristotelio universitetas (Graikija), Valensijos

politechnikos universitetas (Ispani- vairesni su pastato energiniu

pateik pasilymus dl jo gerini-

ja), Vilniaus Gedimino technikos

efektyvumu susijusi zini.

mo. Kitaip tariant, studentai atliko

universitetas (Lietuva), Orhuso

Studentai vertino si naujov, detalj energin audit.

inzinerijos kolegija (Danija), Dub-

jiems ypac patiko grupmis atlikti

Tada atjo laikas pagrindiniam

lino technologijos institutas (Airija), kursin darb. Naudodamiesi VGTU projekto renginiui ? vasaros mokyk-

Hamburgo HafenCity universitetas Civilins inzinerijos mokslo centro lai Valensijoje (Ispanija).

(Vokietija) bei Gyvenamj nam ir naujai sigyta matavimo ranga bei

Kiekvienas projekte dalyvau-

aplinkos institutas (Vokietija).

jantis universitetas vasa-

Projektu ,,Universitetai ir

Kiekvieno dalyvaujancio univer- ros mokykl delegavo po 10

studentai uz efektyv energijos vartojim" siekiama pagerinti

siteto komanda turjo sukurti

geriausi kurs isklausiusi student, kurie atsivez

universitet pastat energin naudingum. Taip pat, vykdydama s projekt, kiekvieno

pastat energinio naudingumo geriausi savo universiteto

projekt. Vasaros mokykla

mokymo kurs, j isklaus stu- Valensijoje vyko liepos 25?

dalyvaujancio universiteto komanda turjo sukurti mokymo kurs, susijus su pastat ener-

dentai atliko savo universiteto pastat energin audit.

rugpjcio 4 d., joje dalyvavo ir si eiluci autor kartu su 10 atrinkt geriausi student.

giniu naudingumu. Isklaus

Valensijos politech-

kurs studentai atliko savo univer- turima Pastat energetikos kated- nikos universitete studentai

siteto pastat energin audit.

ros ranga studentai atliko univer- klaussi dstytoj, profesional

Buvo sukurtas modulis Pastat siteto pastat bkls analiz.

bei konsultant is vairi sali

energinis efektyvumas (6 kreditai),

Baig matavimus studentai

paskait. Taip pat kiekvienos salies

s dalyk I kurso magistrantros

isanalizavo duomenis, atliko anali- atstovai pateik savo geriausi

studentams dst vairs dstytojai, tinius skaiciavimus, vertino VGTU projekt. VGTU projekt pristat

buvo siekiama suteikti kuo

pastat energin efektyvum ir

Energijos inzinerijos ir planavimo

magistrantros studentas Arnoldas Vaicaitis.

Studentai buvo suskirstyti 10 tarptautini grupi, kiekvienai grupei buvo priskirtas kurios nors salies pristatytas geriausias projektas, o grupei vadovavo tos pacios salies dstytojas. Suformuotos grups dar kart apsvarst analizuojam pastat ir, pasidalij skirting sali bei disciplin ziniomis, patirtimi, pateik projektinius pasilymus. Pasilymai turjo bti darns, gyvendinami, atsiperkantys.

Pabrztina, kad grups nariai prim integruotus sprendimus, nes komandas sudar architektros, inzinerins architektros, pastat energetikos, elektros inzinerijos ir kit specialybi studentai.

Projekt vainikavo student tarptautini grupi patobulint projekt pristatymas, jame puikiai pasirod ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai.

VGTU SA prezidentas: ,,Pirmakursi stovyklose apsilank studentai lengviau integruojasi universiteto gyvenim"

Giedr Batarlait

Nors student savivald veikla yra dinamiska, taciau tam tikros tradicijos kartojasi kasmet, ne isimtis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Student atstovyb (VGTU SA). Rugpjt VGTU poilsio ir sporto bazje Aukstadvaryje student atstovai pasitiko simtus pirmakursi, siekianci kuo greiciau pajausti universiteto gyvenim.

,,Siais metais surengme 6 stovyklas, jose dalyvavo apie 50 vadov, pakvietme beveik 400 pirmakursi. Palyginti su stojancij skaiciumi, tai nra didelis kiekis zmoni, taciau ms prioritetas yra kokyb. Siekme uztikrinti kokybisk maitinim, pramogas. Norjome dirbti su tikrai motyvuotais zmonmis", ? sak VGTU SA prezidentas Vilius Morknas.

stovyklas buvo galima uzsirasyti primim aukstj mokykl metu, taciau atrankos buvo vykdomos skirtingai ? vieni fakultetai sil uzpildyti anketas, kiti vairiausius klausimus uzdavinjo zodziu, aiskinosi student aktyvum ir mgstamas veiklas. Ambicingiausieji stovyklas band patekti skambindami pazstamiems student atstovams ar rasydami ilgus laiskus SA pirmininkams.

,,Susidomjimas stovyklomis kasmet auga, kadangi tai yra ne tik puiki galimyb dar neprasidjus studijoms susipazinti su bsimais grups ar kurso draugais, paslti bendraminci bryje, bet ir isgirsti naudin-

g zini apie universiteto gyvenim, suzinoti apie Student atstovybs veikl, galimybes save realizuoti studij metu", ? mintimis dalijosi V. Morknas.

Pasak Student atstovybs prezidento, pastebima, kad stovyklose pabuv studentai laisviau jauciasi universitete, dazniau siekia tapti seninais, sijungia student savivaldos veikl. Turbt todl, kad is pradzi susidar platesn pazstam rat akademinje bendruomenje nei grups draugai ir prisijaukin nauj aplink turi daugiau ambicij nei kiti.

Beveik visose stovyklose lanksi fakultet administracijos atstovai. Jie neformalioje aplinkoje bendravo su pirmakursiais, supazindino su aukstosios mokyklos studij tvarka, negailjo patarim, kaip lengviau integruotis universiteto gyvenim.

Pirmuosius stovyklautojus kaip kasmet skiais ,,Tikri studentai cia!" pasitiko bsimieji j vedliai, kurie po kuratori mokym jau buvo pasireng padti pirmakursiams.

 ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download