Lietuvos muzikologijos1 iliustruojama metodologijos svarba ...

[Pages:4]Chromatizmai, anachronizmai ir kiti kebls atvejai lietuvi etnomuzi kologijoje

Devintasis Lietuvos muzikologijos tomas ypatingas, nes nuo siol leidinys bus referuojamas net trijose tarptautinse duomen bazse, tad jo publikacijos, taip pat, zinoma, ir etnomuzikologins, silies didj pasaulio muzikologijos vandenyn. Siuokart skelbiami gana vairs muzikolog bei etnomuzikolog straipsniai, taciau mano dmes labiausiai patrauk vienas. Etnomuzikologas Rytis Ambrazevicius, dirbantis nepaprastai produktyviai, vien po kito ne tik Lietuvoje, bet ir placiai svetur skelbiantis savo akustini tyrim metodika paremtus darbus, siame tome publikuoja straipsn, kuriame gilinasi chromatizmo svokos samprat etnomuzikologinje literatroje ir su tuo susijusias liaudiskojo dainavimo transkripcijos problemas. Autoriui tokia tematika ? jokia naujiena, muzikos suvokimo ir notavimo problematika jis domisi jau ne vienus metus, yra parass knyg, skaits kelet kurs ir vadovavs student liaudies muzikos transkripcijos praktikai. Savo darbuose jis yra nuosekliai parods, kad lietuvi etnomuzikologija gerokai atsilieka nuo daugelio Vakar sali tiek technologiniu rastingumu, tiek teorins metodikos lygiu. Lietuvoje tebevyrauja transkripcij analizs era, dl sovietins atskirties prasidjusi keletu desimtmeci vliau, ir labai menkai tepasitelkiami objektyvesni garso analizs metodai. Kalbamajame straipsnyje dar syk ryskinama si problema, remiantis konkreci garso ras akustini matavim ir transkripcij pavyzdziais rodoma, kad teoriniai stereotipai lemia klaiding muzikos suvokim. Anotacijoje apibendrinama: ,,Straipsniu

Lietuvos muzikologija, sudar prof. habil. dr. Grazina Daunoravicien, 2008, t. 9.

EBSCO Publishing, MLA International Bibliography, British Humanities Index.

Rytis Ambrazevicius. Darnos ir ritmo ,,chromatizmai" lietuvi liaudies dainose, Lietuvos muzikologija, t. 9, p. 182?195.

Rytis Ambrazevicius. Etnins muzikos notacija ir transkripcija, Vilnius, 1997.

. html

iliustruojama metodologijos svarba ir problemos muzikologijoje: remiantis tik tradiciniais muzikologijos metodais, ignoruojant platesn tarpdisciplinin tiriamj reiskini kontekst galima prieiti prie klaiding, net absurdisk isvad." Isvadose sakoma: ,,Lietuvi etnomuzikolog minimi chromatizmai lietuvi liaudies melodijose (bent jau dazniausiai) yra fiktyvs. Jie atsiranda klaidingai interpretuojant savitas liaudies muzikos darnas, pasizymincias placiomis intonavimo zonomis. Analogiskai dl klaidingos ritmikos interpretavimo transkripcijose atsiranda ritmo ,,chromatizmai" (,,variantai"). Juk jeigu a priori apsiribojame siaura nuostata, kad liaudies dainininkas taip pat, kaip ir mes, msto tolygiosios temperacijos kategorijomis, nesunkiai prieiname prie absurdisk isvad apie chromatin dermin kait. S, atrodyt, paprast minties zingsn ? kad tas dainininkas msto ir suvokia nebtinai kaip mes ? muzikologai ir etnomuzikologai zengia paradoksaliai sunkiai." Cia, kaip ir visame straipsnyje, juntamas tam tikras autoriaus susierzinimas, j isduoda kategoriski mesteljimai: ,,absurdiskas", ,,klaidinantis", ,,neadekvatus interpretavimas", ,,mokslin fantastika" ir panasiai. Ko gero, straipsnio autori galiu suprasti ? kiekvienas patriotas kolegoms linkt pasitempti, domtis ne tik cia pat, bet ir svetur vykstanciais mokslo pokyciais, naujovmis, neapkiausti, imtis sa visvietos, stumti savo srities tyrimus priesakines pozicijas, o ne vilktis atsilikus keletu desimtmeci. Taciau ? yra keletas ,,bet". Pabandysiu abejones isdstyti is savo, kaip nebe jauniausios etnomuzikolog kartos, isjusios vis sovietinio aukstojo muzikologijos mokslo kurs, atstovs, pozicij.

Lietuvoje vyrauja dvi liaudies muzikos transkripcijos atsakos. Viena j ? tai nuo pat pirmj zinom uzrasyt melodij naudojama akademinje muzikoje priimta notacija,

Rytis Ambrazevicius. Darnos ir ritmo ,,chromatizmai" lietuvi liaudies dainose, p. 182.

Ten pat, p. 192.

251

visiskai neatsizvelgianti liaudies muzikos specifik ir si muzik ,,uztempianti" ant mazoro-minoro sistemos ir akademins muzikos suvokimo kurpalio. Cia nieko keisto ar negero nra. Liaudies muzika yra zodins kultros dalis, tad rast jai pritaik kit?s ? rasto ? kultros atstovai, jie msi si muzik fiksuoti, nagrinti, skelbti bei propaguoti. Nenuostabu, kad zmons tokia transkripcija uzrasytas melodijas suvok tik is savo atstovaujamos kultros pozicij. Taip yra ir dabar. Iki siol beveik visi platesnei skaitytoj auditorijai skiriami leidiniai skelbia tokias transkripcijas, nes tai vienintel sistema, kurios pas mus visuotinai mokoma, taigi ji tinkama tiek edukacijai, tiek liaudies muzikos sklaidai. Tokio pobdzio transkripcijas naudojo ir analizavo lietuvi etnomuzikologijos pradininkai.

Vliau, XX a. septintajame desimtmetyje, Genovait Cetkauskait, pasinaudojusi kit sali koleg (daugiausia vengr, slovak) patirtimi, sukr lietuviskj fonetins liaudies muzikos transkripcij, arba krinio atlikimo fiksacijos, sistemos variant. Sioje sistemoje naudojamas tas pats akademins muzikos notacijos pagrindas (penklin, natos, raktai, alteracijos, ritmo metro, takto zenklai, zodins nuorodos ir t. t.), taciau greta vesta nemaza papildom zenkl, leidzianci pazymti tokias liaudies muzikos savybes, kaip variantiskumas, specifin dermija, savitas, akademinei muzikai neprastas intonavimas bei ritmika ir kt. Si transkripcijos atsaka gim tik suvokus, kad senesn pernelyg niveliuoja daugel esmini liaudies muzikos savybi, taip pat siekiant ne tik tiksliau perteikti, issaugoti ir visuomenei pristatyti liaudies muzik (garso rasus skelbti nebuvo taip paprasta kaip dabar), bet ir turti parankesn rank liaudies muzikos analizei. G. Cetkauskaits sukurta transkripcij sistema naudojama ir siandien ? kiek specifiskesnje aplinkoje, etnomuzikologinje literatroje bei specialiuose leidiniuose.

Abu uzrasymo bdai neabejotinai buvo ir liks daugiau ar maziau subjektyvs ir visada priklausys nuo transkribuotojo pasirengimo, jo asmenins sampratos ir transkribavimo tikslo. Dl to, atrodo, nesigincijo n vienas transkripcij autorius.

Be abejo, virkstel, siejanti liaudies muzik su akademine, taip ir liko nenukirpta. Dar ir dabar etnomuzikologijoje tebra gajs daugelis klasikins akademins muzikos stereotip (vienas j ? beslygiskas mazorominoro sistemos ,,centrizmas"). Deja, n vienas etnomuzikologas nra zodins kultros atstovas ir negali juo bti dl to, kad gyja klasikin, nors ir kiek adaptuot, muzikin bei muzikologin parengim, tad ir sisavina tam tikr stereotipin mstym bei muzikos suvokim, o vliau pamazu is jo vaduojasi arba ne (R. Ambrazevicius ? ne isimtis, jis pradjo nuo Balio Dvariono muzikos mokyk los). Kitaip bti, matyt, negali (nebent muzikologija Lietuvoje tapt etnomuzikologijos atsaka ir muzikologai gaut siek tiek akademinei muzikai pritaikyt etnomuzikologin parengim). Tik nuo individuali pastang priklauso, kiek tyrjas gebs sigilinti plat siuolaikins etnomuzikologijos teorij ir metodik lauk, taip pat ir vadinamj etic / emic aspekt (t. y. kiek gebs atskirti krjo (-) intencijas, mstym nuo savo paties suvokimo), o kiek liks stereotip valdomas. R. Ambrazevicius eina toli. Be abejo, jam labai padeda gyta fiziko specialyb ? akustikoje autorius nardo tarsi zuvis vandenyje, tad valdo svarb tyrimo ir savo zvalg formalizavimo rank. Apie k nors panasaus nei Genovait Cetkauskait, nei Laima Burksaitien, nei Joana Giedr Razmukait, nei Danut Kuzinien, o k jau kalbti apie Jadvyg Ciurlionyt, negaljo n pasvajoti (vis j darbuose autorius iesko ir randa ,,chromatizm", pasak jo, ? neadekvaciai suvokiamo gars aukscio kategorizavimo, atsirandancio neatsizvelgiant atlikjo intencijas). Jos visos, pradedant J. Ciurlionyte ir baigiant L. Burksaitiene, intensyviausiai dirbo, naujas idjas generavo iki desimtojo XX a. desimtmecio ir

cv. html

R.Ambrazevicius straipsnyje remiasi J. Ciurlio nyts 1955, 1969, G. Cetkauskaits 1981, L. Burksaitiens 1989 met publikacijomis. Kitas klausimas ? sovietmeciu uzsigulj leidiniai, ilgai ,,marinuotos" teorins studijos, kurios straipsnio autoriaus minimos be joki komentar. Antai J. G. Razmukaits ir V. Daniliauskiens knyga Gervci melodijos

252

nes svar indl lietuvi etnomuzikologijos aruod kitais bdais. Sios muzikologs pasitikjo savo islavinta muzikine klausa (taip pat, kaip gerbiamas straipsnio autorius dabar pasitiki akustini matavim rezultatais) ir ja rmsi, pateikdamos savo svarbiausius tyrimus: muzikins lietuvi dialektologijos pagrindus, liaudies dain invariantiskumo ir variantiskumo teorij, dain melodij tipologijos met menis ir kt. Apie tai kalbu ne siaip sau. Mat n vieno is si mokslininki darb nedrsciau pasitelkti, mgindama kelti tok problemin lietuvi etnomuzikologijos klausim, kaip tradicini metod kritika ir tarpdisciplininio tyrimo metod taikymas. Tai bt galima daryti tik analizuojant jaunesns kartos, XXI a. pradzios darbus.

R. Ambrazeviciaus straipsnyje visos su akustins analizs rezultatais lyginamos tran skripcijos imtos is dviej G. Cetkauskaits sudaryt ir parengt leidini ? siaurs ryt Lie tuvos muzikos rinktins (su trimis kompak tinmis plokstelmis arba garso kasetmis), pasirodziusios 1998 metais10, ir dzk daini ninks Mars Kuodzits-Navickiens dai nynlio su kompaktine plokstele, isleisto 2006 metais11. Atrodyt, pastarasis ? tai tikrai vienas parankiausi pavyzdzi siuolaikins lietuvi etnomuzikologijos padciai atskleisti. Tik nie-

pasirod 2003 metais, net ketvirt amziaus vairi biurokrat ir politini veikj valia guljusi stalciuose, G. Cetkauskaits studija Lietuvi liaudies dain melodij tipologija (1998) taip pat vlavo bene desimtmeciu, nors jos idjos etnomuzikologinje apyvartoje per t vlavimo desimtmet ne tik aktyviai cirkuliavo, bet ir buvo vairi autori pildomos, kritikuojamos, revizuojamos. D. Kristopaits straipsnis apie Petro Zalansko dainas (2008) cituojamas is antrojo sio pateikjo tautosakos rinktins leidimo (pirmasis ? 1983 m.).

10 Aukstaici dainos. Siaurs ryt Lietuva: Su 3 CD/MC, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, sudar ir pareng G. Cetkauskait, (Lietuvi liaudies muzika, d. 2), Vilnius, 1998.

11 Dzk daininink Mar Kuodzit-Navickien: Su CD, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, sudar ir pareng Genovait Cetkauskait, Vilnius, 2006.

kur neuzsimenama, kad tai antroji, papildyta 1976 m. isleisto leidinio (tada su patefono plokstele) laida, tad is tikrj kritikuojamas XX a. astuntojo desimtmecio pradzios etnomuzikologijos faktas. G. Cetkauskait ini cijavo antrj leidim, reng jo papildymus, taciau, atsizvelgiant garb parengjos amzi, leidinys niekaip negaljo tapti XXI a. pradzios etnomuzikologijos padties, vertinant transkribavimo lyg ir pozir chromatizmus, atspindziu. Avangardins metodikos nedrsciau pasigesti ir ilgai, atidziai, su autorei bdingu kruopstumu rengtoje siaurs ryt aukstaici dain rinktinje.

Netiksliomis, netgi klaidinanciomis trans kripcijos vadinamos12 tarsi iskerpant jas is konteksto ? savo meto, laikotarpio su jo atradimais, teorine baze ir praktinmis galimybmis. Itin stebina kategoriskas kritikavimas autors, kuri vargu ar begalt priestarauti, diskutuoti, apginti savo pozicijas. Suprasciau, jei kritikuotojas nuolatos silyt, propaguot koki pagrst, daugeliui priimtin alternatyv dabartinms transkripcijoms ar tradicinei akademins muzikos notacijai, taciau bt ignoruojamas ar jei ,,klit" bendraamziams ar jauniesiems etnomuzikologams tyrjams, per daug pasitikintiems klasikine mokykla ir nesiekiantiems tolim pazinimo horizont13, nekandantiems jo dstomo etnins muzikos transkripcijos kurso, jei bt kritikuojamos kokios nors akivaizdzios siuolaikins atgyvenos, kenkiancios etnomuzikologijos pazangai. Bet vadinti ,,klaidinancia" tam tikro (svarbaus) istorinio etapo atkarpl...

Beje, daugyb etnomuzikologijos (ir mu zikologijos) diskurs vis dlto turi teis gy vuoti, nors ir nra tiesiogiai susij su pateikjo (ar krjo) mstymo mechanizmo atskleidimu ir nebtinai reikalauja akustins analizs metod (pvz., semiotinis, stilistinis, istorinis

12 Rytis Ambrazevicius. Darnos ir ritmo ,,chromatizmai" lietuvi liaudies dainose, p. 185?186.

13 Tarsi probgsmais straipsnyje minimos ir dviej klaipdieci, kurianci dabarties etnomuzikologijos veid, Linos Petrosiens ir Rtos Vildziniens darbai, kuriuose rasoma apie dermin chromatin kintamum Mazosios Lietuvos dain melodijose.

253

ir kt.). Cia bt galima diskutuoti nukrypstant visiskai kit, daug platesn klausim ? bendrosios etnomuzikologijos pltots Lietuvoje padties ir priezasci. Bet ar is ties autoriaus pozicija skatina susimstyti, pervertinti savo pozir, metodologin pasirengim, diskutuo-

ti dl teorini klausim? Turbt skatint, jei bt isdstyta korektiskai. Dabar net skaitant anglisk straipsnio santrauk ? o ji ir plis pasaulyje, ? apima jausmas, kad be reikalo kenkiame patys sau, uzuot dirb, tobulj ir zeng pirmyn.

Ausra Zickien

254

 ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download