KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

[Pages:25]PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto senato 2012 m. birzelio 20 d. nutarimu Nr. V3-S-48

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LAIKINASIS AKADEMINIS REGULIAMINAS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laikinasis akademinis reguliaminas (toliau ? Reguliaminas) nustato Kauno technologijos universitete (toliau ? Universitete) vykdom studij, mokslini tyrim (menins veiklos) ir eksperimentins (socialins, kultrins) pltros organizavimo ir j finansavimo bendruosius principus bei vidin j kokybs uztikrinimo sistem, kvalifikacij, kvalifikacini laipsni, mokslo (meno) daktaro laipsni gijimo Universitete tvark.

2. Reguliaminas parengtas vadovaujantis Universiteto statutu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymu ir kitais su aukstojo mokslo reglamentavimu susijusiais teiss aktais.

3. Reguliamine naudojamos svokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statyme ir kituose aukstj moksl reglamentuojanciuose teiss aktuose naudojamas svokas.

II SKYRIUS. MOKSLO IR STUDIJ VALDYMAS

4. Universiteto mokslo ir studij politik nustato Universiteto taryba ir senatas, gyvendina rektorius, prorektoriai, administracijos tarnybos ir akademiniai padaliniai.

5. Universiteto taryba tvirtina Universiteto misij, vizij, strategin plan, Statuto pakeitimus, Universiteto struktros pertvarkos planus ir studij kain, bendr viet, kurias priimami studentai, skaici.

6. Universiteto senatas tvirtina Reguliamin, studij, mokslini tyrim ir eksperimentins (kultrin, socialins) pltros, meno programas, vertina studij, mokslo ir meno veiklos kokyb ir lyg, tvirtina vidin studij kokybs uztikrinimo sistem, tvirtina dstytoj ir mokslo darbuotoj pareigybi reikalavimus, atestavimo ir konkurs nuostatus.

7. Rektorius vadovauja Universitetui, organizuoja jo veikl, uztikrina strateginio plano gyvendinim: leidzia sakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams; priima ir atleidzia darbuotojus; Statuto nustatyta tvarka priima ir salina studentus ir klausytojus; skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas; vertins student atstovybs silymus, teikia Tarybai tvirtinti studij kain ir mok, tiesiogiai nesusijusi su studij programos gyvendinimu, dydzius; nustato studij met, semestr pradzi ir pabaig ir atostog laikotarpius.

8. Rektoriui akademinius reikalus padeda gyvendinti prorektoriai ir administracijos padaliniai: Mokslo tarnyba, Studij tarnyba, Student reikal tarnyba, Finans tarnyba, Informacini sistem tarnyba, Strategijos gyvendinimo ir kokybs uztikrinimo tarnyba ir kitos tarnybos bei skyriai, veikiantys pagal rektoriaus tvirtinamus nuostatus.

9. Pirmojo lygmens akademiniai padaliniai ? fakultetai, kuriems vadovauja dekanai, organizuojantys studij proces ir mokslin veikl fakultete, turi savivaldos institucijas ? tarybas ir patariamsias institucijas ? dekanatus, veikiancius Statuto nustatyta tvarka.

1

10. Pirmojo lygmens akademiniai padaliniai ? mokslo institutai ir centrai, kuriems vadovauja direktoriai, turi patariamsias institucijas ? tarybas, veikiancias Statuto nustatyta tvarka.

11. Pirmosios ir antrosios studij pakopos studij programoms koordinuoti, jas tobulinti ir j kokybei uztikrinti sudaromi studij program komitetai (toliau ? Program komitetai). Program komitet veiklos nuostatus ir kiekvieno Program komiteto sudt tvirtina rektorius. Program komitete turi bti student ir isors institucij atstov.

12. Program komitetas, bendradarbiaudamas su fakultetais ir j katedromis, kitais akademiniais padaliniais bei Student atstovybe ir atsizvelgdamas j pasilymus, teikia to fakulteto, kuriam priskiriami studij programos studentai, tarybai nauj studij program ir j specializacij projektus ir pasilymus dl Studij ir mokymo program registre registruot program panaikinimo ir vykdom program moduli tobulinimo ar nauj parengimo.

13. Pasilymus dl nauj program ir j specializacij steigimo ir vykdom program tobulinimo ar panaikinimo program komitetas, suderins su fakulteto taryba, pateikia Studij tarnybai, o si apibendrintus pasilymus teikia aprobuoti rektoriui. Studij programas steigia ir naikina Senatas.

14. Program komitetas tiesiogiai ar konkurso tvarka uzsako ir atestuoja kuruojam studij krypci modulius.

15. Program komitetas planuoja, uzsako parengti ir vertina metodin literatr. Jis skiria recenzentus parengtai mokomajai ir metodinei medziagai vertinti ir, atsizvelgdamas j vertinimus ir rekomendacijas, j vardija metodine medziaga, mokomja knyga arba teikia Leidybos komisijai vardyti vadovliu.

16. Mokslini tyrim veiklai koordinuoti pagal atskiras mokslo kryptis arba j grupes sudaromos rektoriui (mokslo prorektoriui) pavaldzios mokslo krypci komisijos (toliau ? Komisijos). Jos atlieka mokslo program paraisk ir ataskait bei mokslo leidini ekspertiz, rengia tyrim finansavimo projektus ir atlieka kitus rektoriaus (mokslo prorektoriaus) pavedimus.

17. Doktorantros procesui koordinuoti visoms mokslo kryptims, kurioms teis vykdyti doktorantr suteikia svietimo ir mokslo ministras, sudaromi doktorantros komitetai arba, jeigu doktorantros teis suteikta kelioms mokslo ir studij institucijoms, jungtins doktorantros komitetai (toliau ? doktorantros komitetai).

III SKYRIUS. STUDIJOS

I SKIRSNIS. STUDIJ SISTEMOS SANDARA

18. Universitete vykdomos laipsn suteikiancios, laipsnio nesuteikiancios ir kitos (papildomosios, dalins) studijos. Studijos Universitete organizuojamos nuolatine ir iststine formomis.

19. Universitete vykdomos trij pakop laipsn suteikiancios studijos: pirmosios (baigus suteikiamas krypties (sakos) bakalauro laipsnis, program apimtis turi bti ne mazesn kaip 210 ir ne didesn kaip 240 kredit); antrosios (baigus suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, program apimtis turi bti ne mazesn kaip 90 ir ne didesn kaip 120 kredit); treciosios (suteikiamas mokslo daktaro laipsnis). Doktorantra organizuojama pagal mokslo krypci mokslo doktorantros reglamentus, kuriuos, suderinus su Lietuvos mokslo taryba, tvirtina Senatas arba rektorius.

20. Studijos Universitete organizuojamos pagal Senato patvirtintas studij programas, registruotas Studij ir mokymo program registre.

2

21. Pirmosios pakopos studijoms Universitete nustatyta bazin 20 auditorini valand (pagal sraut tvarkarast vedam paskait, praktini uzsimim, laboratorini darb) savait (studijuojant nuolatine forma), antrosios pakopos ? bazin 16 auditorini valand savait. Liks laikas skiriamas studij moduli aprasuose nustatytam studento savarankiskam darbui.

22. Studij programos turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus svietimo ir mokslo ministro patvirtintuose studij krypties (krypci grups) aprasuose, arba svietimo ir mokslo ministro bendruosius reikalavimus, jei nra patvirtint specialij reikalavim.

23. Pirmosios pakopos studij programa gali bti skirta:

1) vienos pagrindins krypties studijoms, kurias baigus suteikiamas krypties (sakos) kvalifikacinis laipsnis;

2) vienos pagrindins krypties studijoms su tos pacios krypties (sakos) specializacija, kurias baigus suteikiamas krypties (sakos) kvalifikacinis laipsnis;

3) dviej krypci ? pagrindins krypties ir aukstosios mokyklos nustatytos ir studento pasirenkamos gretutins krypties ? studijoms, kurias baigus suteikiamas dvigubas ? pagrindins krypties (sakos) ir gretutins krypties (sakos) kvalifikacinis laipsnis;

4) dviej ar daugiau krypci (gali bti skirting studij srici) integruotoms studijoms, kartu su uzsienio universitetais vykdomoms pagal jungtines studij programas.

24. Antrosios pakopos studij programos gali bti orientuotos gilesnes krypties studijas, taip pat jos gali bti tarpkryptins ar tarpsritins, orientuotos darbo rinkos poreikius, taciau bet kuriuo atveju jos turi bti grstos Universitete sukaupta mokslini tyrim ir eksperimentins pltros patirtimi ir turti tos krypties (krypci) kompetenting dstytoj. Studij programos pobdis turi bti nurodomas ir pagrindziamas studij programos aprase.

25. Vientisosios studijos gali bti organizuojamos tik tais atvejais, kai pirmojoje studij pakopoje specialisto parengti nemanoma, o ilgesnes studijas skaidyti dvi pakopas yra netikslinga ir tai nustatyta teiss aktuose. Baigusiems vientissias studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis ir/arba kvalifikacija.

26. Laipsnio nesuteikiancios studij programos skiriamos kvalifikacijai gyti.

II SKIRSNIS. STUDIJ PROGRAMOS

27. Studij programa ? tam tikros krypties (krypci) studij turinio (studij rezultat), studij metod, studijavimo pasiekim vertinimo metod ir materialij priemoni, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprasymas.

28. Studij programos, jos moduli apimtis nustatoma kreditais ir turi bti vienoda nepriklausomai nuo studij formos (nuolatins, iststins).

29. Studij programos aprasas yra pagrindinis programos dokumentas, kurio pagrindu programa registruojama Studij ir mokymo program registre ir rasoma Universiteto akademin informacin sistem. Studij programos apraso sandar tvirtina rektorius.

30. Kiekvienos studij programos studij tikslai turi bti aiskiai suformuluoti ir susieti su asmens, uzbaigusio studijas pagal t program, gyjamais studij rezultatais (ziniomis, mokjimais ir gdziais). Jeigu baigus studij program gyjama kvalifikacija, kuriai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos ar tarptautiniais teiss aktais, studij tikslai turi bti susieti su siuose dokumentuose nustatytais reikalavimais. Studijuojam moduli tikslai, studij rezultatai, studij metodai, reikalavimai stojantiesiems turi bti pagrsti studij programos tikslais. Studij programos apimtis, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studij baz turi bti pakankami studij programos tikslams pasiekti.

31. Studij programoje turi bti numatyta galimyb ir nurodyta tvarka, sudaranti slygas studentui laisvai pasirinkti modulius, kurie studijuojami toje pacioje ar kitoje aukstojoje mokykloje.

3

32. Studij programos, kuri baigus suteikiamas dvigubas bakalauro laipsnis, aprase turi bti nurodytos studij rinkimosi galimybs: gretutins krypties (sakos) studij pasirinkimo tvarka ir principai arba tikslus gretutini krypci (sak) srasas, arba konkreti gretutin kryptis (saka). Gretutins studij krypties (sakos) studij vykdymo reikalavimus tvirtina Universiteto senatas.

33. Studij modulis dstomas vien semestr. Studij modulis ? is vieno/keli turinio poziriu susijusi ir integruot dalyk sudaryta studij programos dalis, turinti apibrzt tiksl ir orientuota studij rezultatus. Rekomenduojama 3 arba 5 kredit bazin apimtis vienam moduliui bei atitinkamas kartotinis.

34. Kiekvieno studij modulio, isskyrus praktikas, semestrinius ir baigiamuosius projektus, studijos baigiamos egzaminu. Visi studento studijuoti moduliai vertinami pazymiu.

35. Per semestr egzamin skaicius pirmojoje studij pakopoje ir studijuojant pagal laipsnio nesuteikiancias studij programas negali bti didesnis kaip 7, antrojoje pakopoje ? 5, neskaitant studento kartojam ar papildomai pasirinkt moduli, pastarj negali bti renkamasi daugiau kaip du.

36. Studij modulis studij programoje gali bti priskiriamas bendrj universitetini studij, pagrindins studij krypties, gretutins studij krypties, gilesns specializacijos toje pacioje kryptyje (sakoje) moduli grupms. Pagal privalomumo pobd studij modulis studij programoje gali turti privalomo, pasirenkamo is alternatyvi studij moduli sraso, laisvai pasirenkamo studij modulio status.

37. Profesin praktika ir baigiamasis darbas (baigiamasis projektas) yra atskiri studij moduliai, priklausantys pagrindins studij krypties arba gretutins studij krypties moduli grupei.

38. Studij modulio medziaga sisavinama studento auditorinio ir savarankisko darbo, taip pat praktik metu. Auditorinis darbas apima paskaitas ir praktinius uzsimimus (laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, grupines konsultacijas ir pan.). Studento savarankiskas darbas ? tai semestrini projekt (mokslini tyrim, technologini ir kt.) rengimas, problemini uzduoci atlikimas, apzvalg rengimas, atvej analiz, teorins ir metodins medziagos studijavimas, pasirengimas paskaitoms, laboratoriniams darbams ir pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams ir egzaminui ir kita zinioms, gebjimams ir gdziams gyti skirta veikla. Kontaktinis darbas apima auditorin darb ir savarankisko darbo dal (paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, grupines ir individualias konsultacijas ir pan.). Kontaktinio darbo apimtis turi bti ne mazesn kaip 40 procent pirmosios ir antrosios pakopos studij programos apimties, isskyrus studij modulius, skirtus praktikai, baigiamiesiems darbams ir semestriniams projektams. Kontaktinis darbas gali bti ir nuotolinis.

39. Studij moduli aprasuose turi bti nurodyti modulio pavadinimas, studij kryptis, studij pakopa, moduli grup, santrauka, tikslai, siekiami studij rezultatai, nagrinjamos temos, pagrindin ir kita literatra, studij metodai, zini ir gebjim (pasiekim) vertinimo tvarka, uzsimimams reikalingos patalpos, technin baz ir programin ranga, studento auditorinio ir savarankisko darbo formos ir j apimtys, atsaking ir dstanci dstytoj pavards. Uz modul atsakingais gali bti skirti du ar daugiau dstytoj.

40. Studij moduli parengim, atestavim ir registravim reglamentuoja rektoriaus patvirtinti Studij moduli atestavimo nuostatai.

41. Daugelyje studij program pasikartojantiems studij rezultatams, susijusiems su bendrosiomis universitetinmis studijomis ir studij krypties (krypci) pagrind studijomis, ugdyti sudaromi universals studij moduliai. J sras tvirtina Senatas. Rektorius parenka akademinius padalinius, kuriems pavedama vykdyti siuos studij modulius.

42. Studij programos bendrj, pagrindins ir studento pasirinktos gretutins krypties arba specializacijos studij moduli, praktikos, studento laisvai pasirenkam moduli pavadinimai, apimtis kreditais ir vertinimai rasomi diplomo priedlyje.

4

43. Studij programos pedagoginis personalas turi tenkinti pakopos, lygmens ir studij krypties reikalavimus:

1) pirmosios pakopos universitetinse studijose ne maziau kaip pus studij krypties moduli apimties turi dstyti mokslininkai arba pripazinti menininkai (meno dalykus);

2) antrosios pakopos studijose ne maziau kaip 80 procent (arba 60 procent, kai studij programa orientuoja praktin veikl) vis studij moduli dstytoj turi turti mokslo laipsn arba bti pripazinti menininkai, is j ne maziau kaip 60 procent (arba 40 procent, kai studij programa orientuoja praktin veikl) krypties moduli dstytoj mokslins veiklos kryptis turi atitikti j dstomus modulius. Ne maziau kaip 20 procent krypties moduli apimties turi dstyti profesoriaus pareigas einantys dstytojai. Jeigu studij programa orientuoja praktin veikl, iki 40 procent krypties modulius dstanci dstytoj turi bti aukstos kvalifikacijos praktikai arba dalyvav stazuotse, kl kvalifikacij dstomoje studij kryptyje ar kitaip gilin praktins veiklos patirt per akreditacijos laikotarp.

44. Materialin ir metodin baz studij programai gyvendinti turi tenkinti studij krypties aprase nustatytus reikalavimus ir turi bti pristatyta studij programos aprase.

45. Parengt studij program fakulteto tarybos teikimu, sitikins, kad j gyvendinantis fakultetas ir jo partneriai turi pakankam potencial ir vykdom mokslini darb srys su ja, ir vertins programos atitikt pakopos, lygmens ir studij krypties reikalavimams, tvirtina Senatas.

46. Universiteto senato patvirtinta programa yra teikiama akredituoti galiotai akredituojanciai institucijai Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Akreditavimo rezultatai skelbiami Universiteto tinklalapyje.

47. Studij programos kokyb uztikrinama vykdant nuolatin stebsen, vidin ir isorin vertinim. Remiantis stebsenos, vertinimo ir akreditavimo isvadomis studij programa turi bti kasmet atnaujinama studij program komiteto sprendimu. Pakeitimai turi bti paskelbti Universiteto tinklalapyje.

48. Jei per programos akreditavimo laikotarp keiciama programos apimtis, studij kryptis arba sujungiamos dvi ar daugiau studij program, visos jos turi bti vertintos ir akredituotos pagal Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro nustatyt tvark.

III SKIRSNIS. PRIMIMAS UNIVERSITET

49. Senatas kasmet iki Svietimo ir mokslo ministerijos (toliau ? Ministerijos) nustatytos datos patvirtina Primimo pirmosios ir antrosios pakop studijas taisykles, nustatancias btinus minimalius issilavinimo reikalavimus, reikalaujamus stojantiesiems pateikti dokumentus, stojamosios mokos dyd ir kit stojimui reikaling informacij, taip pat konkursini eili sudarymo principus ir kriterijus, kurie kiekvienai studij pakopai gali bti nustatyti atskirai.

50. Studijuoti priimama tik Ministerijos nustatyta tvarka registruotas studij programas.

51. Reikalavimai asmenims, priimamiems studij programas, turi bti nurodomi ir pagrindziami studij programos aprase. Magistrantros studij programos aprase nurodoma, kurios srities, krypties ar krypci (sakos ar sak) pirmosios pakopos studijas turi bti baigs asmuo, priimamas studijuoti pagal t studij program.

52. Reikalaujam atitinkamai studij pakopai issilavinim btina paliudyti Lietuvos Respublikos institucij, turinci licencijas mokymo ar studij veiklai, isduotais issilavinimo atestatais, pazymjimais ir diplomais arba analogiskais Lietuvoje pripazstamais dokumentais, isduotais kit sali mokymo ir studij institucij.

5

53. Galim priimti student skaici pagal studij sritis, neisskiriant valstybs finansuojam ir valstybs nefinansuojam viet, nustato Universiteto taryba. Si skaici paskirstym pagal atskiras studij kryptis ar programas nustato rektorius. Primimo konkurs pagal Senato patvirtintas primimo taisykles organizuoja ir vykdo Studij ir Mokslo tarnybos, doktorantros komitetai ir rektoriaus sakymu skiriamos fakultet primimo komisijos. Pirmojoje pakopoje, kurioje vykdomas bendrasis primimas salies mastu, primim atlieka Lietuvos aukstj mokykl asociacija bendrajam primimui organizuoti. Primimas antrosios pakopos studijas vykdomas organizuojant bendr konkurs visas Universitete vykdomas antrosios pakopos studij programas pagal bendr stojanciojo prasym.

54. Asmenys, atitinkantys stojimo reikalavimus, laiku teik prasym, sumokj stojamj mok (jei numatyta primimo taisyklse), islaik numatytus stojamuosius egzaminus ar testus ir laimj konkurs su Universitetu pasiraso studij sutart. Valstybs finansuojamos vietos studento studij sutarties slygas nustato svietimo ir mokslo ministras. Studijuojancio valstybs nefinansuojamoje vietoje studento studij sutartyje numatomas studij kainos dydis ir mokjimo tvarka, Universiteto teikiamos studentui paslaugos, studento sipareigojimai ir kitos studij slygos. Sutarci formas tvirtina rektorius. Studento primimas forminamas rektoriaus sakymu. Priimtas studijuoti asmuo turi sumokti Universiteto tarybos nustatyt registracijos mok. Studentui teikiamas studento pazymjimas ir jis gyja teis studijuoti Universitete bei naudotis Vyriausybs nustatytomis lengvatomis ir gauti nustatyt param.

55. Universiteto pirmosios pakopos studij pirmj kurs turi teis bti priimti asmenys, turintys vidurin issilavinim. Stojantieji pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami atskirai studij programos nuolatin ir iststin studij form, vadovaujantis Lietuvos aukstj mokykl asociacijos bendrojo primimo tvarkos apraso bendrosiomis nuostatomis ir Universiteto primimo taisyklmis. Asmenys, tenkinantys reikalavimus, bet nelaimj konkurso valstybs finansuojamai vietai gauti, gali studijuoti savo lsomis.

56. Universiteto antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys aukstj issilavinim, atskirai studij programos nuolatin ir iststin studij form, vadovaujantis Universiteto primimo taisyklmis. Priimtas studijuoti asmuo turi sumokti Universiteto tarybos nustatyt registracijos mok. Asmenys, tenkinantys reikalavimus, bet nelaimj konkurso valstybs finansuojamai vietai gauti, gali studijuoti savo lsomis.

57. antrosios pakopos studij programas stojantys bakalauro laipsn turintys asmenys tais atvejais, kai j pasiekti studij rezultatai (jiems baigus kitos krypties ar srities pirmosios pakopos studij programas) netenkina primimo konkrecios studij krypties studij programas reikalavim, nurodyt programos aprase ir primimo taisyklse, turi bti baig papildomsias studijas, kuri vykdymo reikalavimus tvirtina rektorius.

58. antrosios pakopos studij programas stojantys profesinio bakalauro laipsn turintys asmenys turi bti baig papildomsias studijas arba turti Primimo pirmosios ir antrosios pakop studijas taisyklse nurodytos apimties praktins veiklos patirties.

59. Primimo doktorantr konkurse gali dalyvauti asmenys, baig magistrantros ar vientissias studijas, turintys kvalifikacin magistro laipsn arba jam prilygstant aukstj issilavinim.

60. Konkurso tvarka priimama atskirai doktorantros nuolatins ir iststins studij form valstybs finansuojamas vietas tose mokslo kryptyse (sakose), kurioms doktorantros teis yra suteiks svietimo ir mokslo ministras. Asmenys, tenkinantys doktorantros reikalavimus, bet nelaimj konkurso, gali studijuoti savo lsomis.

61. antrj ir aukstesnius semestrus priimami (grzinami, perkeliami) asmenys, turintys reikiam issilavinim ir Universitete arba kitoje aukstojoje mokykloje vykd ne mazesn kaip vieno semestro apimties pasirinktos studij krypties (sakos) studij programos dal.

6

62. Priimtas studijuoti asmuo turi sumokti Universiteto tarybos nustatyt registracijos mok. Vis pakop studentai is nepasiturinci seim arba vieni gyvenantys asmenys, turintys teis gauti pinigin socialin param, pateik tai patvirtinancius dokumentus ir prasym, nuo registracijos mokos rektoriaus sprendimu gali bti atleidziami.

63. Studij moduliai skaitomi, jeigu jie atitinka Rektoriaus patvirtinta studij rezultat skaitymo tvarka nustatytus formaliuosius ir dalykinius reikalavimus numatytiems studij rezultatams ir studij moduliams tos programos, kuri asmuo nori bti priimtas.

64. Ne maziau kaip vieno semestro apimties universitetini ar kolegini studij dal baig asmenys gali bti priimti studijuoti aukstesniame semestre. Primimas aukstesn semestr vykdomas pries pat jam prasidedant. Primimo aukstesniuosius semestrus tvarkos apras tvirtina rektorius.

65. laipsnio neteikiancias studijas konkurso tvarka, vadovaujantis Universiteto primimo taisyklmis, priimami aukstj issilavinim turintys asmenys.

IV SKIRSNIS. AKADEMIN INFORMACIJOS SISTEMA

66. Akademins informacijos sistemos (toliau ? AIS) paskirtis ? registruoti Kauno technologijos universiteto studentus ir klausytojus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir pagal Universitete nustatyt tvark teikti studij proceso valdymo reikmms, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims su studijomis susijusius duomenis, atlikti kitus informacins sistemos duomen tvarkymo veiksmus.

67. AIS veikia kaip institucin informacijos sistema. AIS nuostatus ir duomen saugos nuostatus tvirtina rektorius.

68. Pagrindinis AIS duomen tvarkytojas yra Studij ir Mokslo tarnybos, o duomen tvarkytojai ? Tarptautini rysi skyrius, Student reikal tarnyba ir kiti studij paslaugas teikiantys Universiteto padaliniai.

69. AIS duomen naudotojai ir paslaug gavjai yra Universiteto padaliniai, studentai ir klausytojai.

70. AIS duomen teikjai yra Universiteto studentai ir klausytojai, dstytojai ir kiti tyrjai, administracijos darbuotojai.

71. Universiteto teikiamoms vidaus ir isors ataskaitoms naudojami tik AIS sukaupti duomenys.

V SKIRSNIS. STUDIJ PLANAVIMAS

72. Studijos organizuojamos pagal Studij kalendori, kuris sudaromas kiekvien mokslo met pradzioje kitiems mokslo metams. Studij kalendori tvirtina rektorius.

73. Studijos Universitete vyksta semestrais. Mokslo metus sudaro du semestrai ? rudens ir pavasario. Mokslo metai prasideda rugsjo 1 d. ir baigiasi rugpjcio 31 d. Rudens semestro studijos prasideda rugsjo 1 d. ir trunka iki sausio 31 d. Laikotarpis nuo gruodzio 25 d. iki sausio 1 d. skiriamas student Kald atostogoms. Pavasario semestro studijos prasideda vasario 1 d. ir trunka iki birzelio 30 d. Sio semestro metu studentams suteikiamos savaits trukms Velyk atostogos. Egzamin sesijos organizuojamos sausio ir birzelio mnesiais, joms skiriama po 4 savaites. Vasaros metu studentams suteikiamos ne trumpesns kaip vieno mnesio nepertraukiamos atostogos. Tikslus mokslo met studij grafikas skelbiamas Universiteto tinklalapyje ir Akademinje informacijos sistemoje.

7

74. Pirmosios ir antrosios studij pakop studij tvarkarascius sudaro fakultet dekanatai ir paskelbia akademinje informacijos sistemoje ir fakulteto viesojo informavimo priemonse ne vliau kaip pries mnes iki semestro pradzios. Tvarkarascio sudarymo tvarkos apras tvirtina rektorius. tvarkarascius traukiami visi numatyti vesti studij moduliai. Racionaliai organizuoti bendrj universitetini studij ir laisvai pasirenkam moduli auditorinius uzsimimus talkina Studij tarnyba. Tvarkarast tvirtina fakulteto dekanas. Egzamin tvarkarasciai sudaromi dstytojo bei student susitarimu, juos tvirtina fakulteto dekanas ir paskelbia ne vliau kaip pries dvi savaites iki egzamin sesijos pradzios.

75. Doktorantros studij tvarkarascius sudaro ir skelbia Mokslo tarnyba. Doktorantros egzamin komisij sudt ir egzamin tvarkarascius tvirtina mokslo prorektorius.

76. Doktorantai studij modulius studijuoja pagal Mokslo doktorantros reglamento nuostatas. Doktorantai studijuoja pagal kartu su moksliniu vadovu sudarytus individualiuosius studij ir mokslini tyrim planus, suderintus su mokslo krypties doktorantros komitetu ir patvirtintus Mokslo tarnybos direktoriaus. Doktorantros studijas sudaro ne maziau kaip trys moduliai, kuri apimtis ? ne maziau kaip 30 kredit. Kartu doktorantas atlieka mokslin tiriamj darb ir rengia daktaro disertacij.

77. Pirmosios ir antrosios pakopos studentai iki mokslo met pradzios privalo Akademinje informacijos sistemoje registruotis mokslo metams (ne vliau kaip iki birzelio mnesio 15 d.). Naujai priimti studentai registruojami automatiskai. Akademinje informacijos sistemoje aktyvuojamas tik uzsiregistravusio studento individualusis planas. Student registravimo tvarka nustatoma rektoriaus sakymu. Ji siejama su student duomen teikimu Lietuvos student registrui.

78. Kiekvien pavasario semestr registruoti kitiems mokslo metams studentai sudaro ateinanci mokslo met individualiuosius studij planus. Juos jie gali patikslinti per pirmj mokslo met savait. Pirmojo kurso studentams preliminarius individualiuosius planus parengia dekanatai, juos pirmojo kurso studentai per pirmj semestro savait gali pasikoreguoti, jei pirmajame semestre yra numatyta pasirenkam dalyk. Sudarant individualiuosius studij planus studentus konsultuoja studij program komitetai, dekanatai, katedros ir moduli dstytojai. Savo sudaryt individualj studij plan studentas per pirmj mokslo met savait privalo patvirtinti Akademinje informacijos sistemoje.

79. Studento, pasirinkusio nuolatin studij form, individualiojo studij plano vieneri mokslo met apimtis turi bti ne mazesn kaip 45 kreditai ir ne didesn kaip 60 kredit; pasirinkusio iststin studij form, individualiojo studij plano apimtis turi bti ne mazesn kaip 30 kredit ir ne didesn kaip 45 kreditai. Si nuostata netaikoma tais atvejais, kai studentui yra skaityti anksciau surinkti kreditai ir pasiekti studij rezultatai, arba jis kartoja modul, arba turi papildomai pasirinkt moduli.

80. individualj studij plan turi bti rasyti visi pasirinktos studij programos t mokslo met privalomieji studij moduliai, likusius kreditus studentas gali panaudoti formuodamas individual studij moduli rinkin.

81. Sudarant individualj studij plan, suderinus su studij programos koordinatoriumi komitetu, galima programoje nurodytus modulius pakeisti giminingo turinio moduliais is kitos Universiteto ar kitos aukstosios mokyklos studij programos.

82. Jei studij programoje yra numatyta galimyb gyti dvigub kvalifikacin laipsn, studentai gali rinktis studij programos komiteto nustatyt arba studento paties pasirinktos gretutins krypties studij programos modulius. Prasym studijuoti gretutins krypties studij program studentas pateikia fakulteto, vykdancio pasirinktos gretutins studij krypties program, dekanatui iki balandzio 1 d. Student pateiktus prasymus pagal nustatytus kriterijus vertina ir konkurso rezultatus ne vliau kaip geguzs 1 d. skelbia gretutins krypties studijas vykdantis padalinys.

8

 ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download