XI SEKCIJA

[Pages:38]XI SEKCIJA

Organizacij kompiuterins sistemos

DOKUMENT VALDYMO MODELIS ZINIASKLAIDOS REDAKCIJOS SISTEMOJE

Marijus Bernotas1, Marius Zalinauskas2

1Siauli universitetas, 2UAB ,,Informacijos alja", Siauliai

Siuolaikinse organizacijose dokumentai atlieka labai svarb vaidmen, o j nuolatinis daugjimas stimuliuoja dokument valdymo poreik. Informacini technologij taikymas dokumentams valdyti leidzia efektyviau organizuoti ir pltoti veikl, islaikyti ir stiprinti vairi organizacij pozicijas rinkoje. Ypac tai jaucia organizacijos, dalyvaujancios zini ekonomikoje. Straipsnyje apzvelgiami dokument valdymo modeliai, kuri savybs panaudojami ziniasklaidai skirtoje

redakcinje sistemoje ,,News Processor" bei analizuojami jos taikymo ypatumai.

1. vadas

Daugumos siuolaikini organizacij veiklos pagrindas yra darbas su elektroniniais dokumentais. Organizacijoms pleciantis, kartu didja ir dokument skaicius, todl darosi sunkiau pasiekti, isrinkti ir panaudoti reikiam informacij. Su tais paciais dokumentais dirbant keliems zmonms, atsiranda keletas dokumento kopij ir prarandama vis daugiau laiko reikalingos informacijos paieskai. Dl organizacijos dokument valdymo strategijos ir darbo proces politikos nebuvimo zmogiskieji istekliai panaudojami neoptimaliai.

Ypac tai jaucia ziniasklaidos darbuotojai, kurie dl mint faktori praranda nemazai laiko neesminiams uzdaviniams sprsti, nukencia leidybos procesas ir leidinio kokyb, o norint leidinius perkelti virtuali interneto erdv tenka procesus is dalies pakartoti ir neretai vis perklimo darb atlikti rankiniu bdu. Mintoms problemoms sprsti kuriamos specializuotos dokument valdymo sistemos (DVS), kurios vardijamos kaip redakcins sistemos, skirtos ziniasklaidai. Straipsnyje analizuojami dokument valdymo ypatumai siose sistemose, dokument versij krimo bdai ir darb srauto valdymas.

2. Dokument valdymo sistem modeliai

Analizuojant daugel taikomj dokument valdymo sistem, galima isskirti du pagrindinius modelius ? integruotas dokument valdymo sistemas ir dokumento modeliu grstas valdymo sistemas. Paanalizuosime kiekvienos j taikymo ypatumus.

Siuo metu labiausiai paplitusios integruot dokument valdymo sistemos, kuriose su kiekvienu dokumentu elgiamasi kaip su ,,juodja dze" [7]. Pats paprasciausias tokios sistemos pavyzdys ? bet kuri tipin laikmen sistema, kuri sudaroma remiantis prastu hierarchiniu modeliu. Sios sistemos turi principini trkum [2]:

? Vienas dokumentas ? viena vieta. Nesvarbu, kad dazno dokumento turinys turt priklausyti kelioms sakoms, hierarchinje sistemoje j manoma laikyti tik vienoje vietoje ir tai labai trukdo sisteminti dokumentus.

? Ribota paieska ir komplikuotas dalinimasis. Dazniausiai dokumentai sistem keliami naudojantis vienais sisteminimo kriterijais, o ieskomi naudojantis kitais. Deja, taikant hierarchin model, dokument paiesk galima atlikti tik vienu pjviu. Negana to, dokument sisteminimas pagal kriterijus, savaime suprantamus vienam zmogui, gali visiskai neatitikti kito zmogaus supratimo. Norint pasalinti pries tai mintus trkumus, siloma tobulinti vartotojo ssaj, pavyzdziui, isnaudoti

erdv [3], automatizuoti komponentus arba naudoti lankstesnes informacines struktras ? metaduomenis. Kaip parod tyrimai [1], trimats erdvs taikymas didesnio efektyvumo dokument valdymui nesuteikia. Daugelis autori [3, 4, 5, 6] metaduomenis laiko vienintele aprasymo priemone dokumentams, kurie neturi struktros arba kuri struktra yra nezinoma.

Dokument valdymo sistemos, kuriose dokumentai laikomi ,,juodosiomis dzmis", turi vien trkum ? jose esancius dokumentus ne taip paprasta panaudoti naujiems dokumentams kurti. Sio trkumo neturi dokumento modeliu pagrstos DVS, kuriose naujas dokumentas gali bti pusiau automatiskai sugeneruotas is jau turim dokument [7]. Visos priemons dokumentams valdyti imamos is integruot DVS modeliu pagrstose sistemose yra papildom zini apie dokumento struktr ir semantin element prasm. Tiesa, reikia pabrzti, kad toki sistem potencialas atsiskleidzia tik naudojantis dokumentais, kuri struktra atskirta nuo turinio, pavyzdziui, SGML (angl. Standard Generalized Markup Language) arba vartojant kur nors kit griezt jos dialekt.

Dokumento modeliu pagrstos DVS daznai skirstomos [8]:

? besiremiancias hipertekstini dokument modeliu; ? paieska besiremiancias sistemas.

? 437 ?

Marijus Bernotas, Marius Zalinauskas

Hipertekstini dokument modeliu besiremianciose sistemose loginiai rysiai tarp dokument ir dokument kolekcij sukuriami naudojant nuorodas. Taip atsiranda vienalyt sistema, kurioje galima narsyti intuityviai. Deja, tokia sistema turi trkum: keliaujant nuorodomis, didels apimties sistemoje labai lengva pasimesti, sunku sukurti apsaug nuo nekorektisk rysi.

Didelse, nepazstamose, heterogeninse dokument kolekcijose hipertekstinio modelio paprastai neuztenka. Tokiose sistemose lengva patekti aklavietes ? dokumentus, kuriuose nra reiksming nuorod. Paprastai tokioms situacijoms issprsti pasitelkiama auksto lygio paieska, kuri padeda arba surasti reikalingus dokumentus, arba patekti dokumentus su reikiamomis nuorodomis. vairi paieskos metod tyrimais uzsiima daug komercini ir akademini staig. Pacius metodus galima suskirstyti [8]:

? Sintaksins paieskos metodus. Tai paprasciausi is paieskos metod. Paieska atliekama rasant zod arba fraz. Sie metodai taikomi daugelyje ziniatinklio paieskos sistem.

? Paieskos metodus metaduomenyse. Metaduomenyse paprastai ieskoma binarini arba uzdaro formato dokument.

? Semantins paieskos metodus. Sudtingiausi is metod. Paieskai naudojami sinonimai ir kitos semantins koncepcijos. Semantini paiesk rezultatas ? daznai randami dokumentai, neturintys paieskos frazs, bet atitinkantys paieskos lkescius pagal turin.

3. Redakcins sistemos dokument valdymo modelis ir jo taikymo ypatumai Kuriant siuolaikini dokument valdym, skirt periodinei ziniasklaidai, btina atkreipti dmes

redakcinei sistemai keliamus kelis bendrus reikalavimus, kurie bdingi grupinio darbo sistemai, darbo proces valdymo sistemai, turinio valdymo sistemai, ir specifinius, kurie bdingi leidybos procesui: darb srautas, keli asmen sinchroninis dokumento redagavimas, dokument versij krimas(zr. 1 pav.).

Darbo proces valdymas: - darbo proces planavimas - pazingsninis darb vykdymas - prieigos teisi kontrol

Dokument valdymas: - dokument versij kontrol - dokumento metaduomen sudary-

mas ir apdorojimas

Proceso dalyvi bendravimas: - bendravimas: zinuts, pastas - komentavimas ir pastabos

Redakcin sistema, skirta periodinei ziniasklaidai

Dokumento rengimas: - dokumento sudarymas - iliustracij isrinkimas - dokumento apipavidalinimas - dokumento saugojimas

1 pav. Redakcins sistemos, skirtos periodinei ziniasklaidai, struktra

Si reikalavim aktualumas yra pakankamai akivaizdus:

? Kitaip nei dauguma informacini technologij produkt, kurie yra orientuojami vieno individo poreikius, dokument valdymo sistemos yra isimtis ? jos skirtos zmoni grupms. Beje, toks darbo pobdis susijs su papildomais sunkumais, pavyzdziui, dirbant su tais paciais dokumentais, btina uztikrinti vientisum.

? Nors nuorodomis pagrst sistem galimybs ir kokyb labai priklauso nuo asmens, sudariusio rysius, narsymas jose pasizymi paprastumu ir intuityvumu. Daugeliu atvej darbas su tokiomis sistemomis bna efektyvesnis nei su sistemomis, pagrstomis vartotoj apibrzta paieska, o zymjimo kalbos tapo prasta priemone vienareiksmiam dokument aprasymui.

? Ziniatinklio technologijos yra senos ir isbandytos. Nauji standartai tik didina j patrauklum. Minti reikalavimai gyvendinti ziniasklaidai skirtoje redakcinje sistemoje ,,News Processor". Jau

kelet met sia sistema naudojasi laikrasci redakcijos, todl pastebti jos taikymo ypatumai, kuriuos lemia leidybos proceso specifika.

Darb srauto sudarymas ? tai dokumento kelio tarp proceso vykdytoj ir atliekam leidybos veiksm visuma. Kiekvienas, rengdamas dokument, atlieka savo uzduot. Kiekvienai ziniasklaidos redakcijai bdingas savitas darb srautas. Sudaryti vientis darb sraut praktiskai nemanoma, nes jis nuolat kinta, nors proceso dalyvi hierarchija grindziama grieztu darb paskirstymu, pavyzdziui, redaktorius publikacij redaguoti gali sisti arba reporteriui, arba korektoriui-stilistui.

? 438 ?

Dokument valdymo modelis ziniasklaidos redakcijos sistemoje

2 pav. Supaprastintas darb srautas

Periodini leidini redakcijose dokument rengia kelios zmoni grups ? reporteriai, korektoriaistilistai, redaktoriai, fotografai, dizaineriai ir maketuotojai, kurie redakcinje sistemoje gali dirbti pagal suteikiamas visam trejetui (tripletui) ,,vartotojas?grup?vaidmuo" teises. Vartotojas su tuo paciu vaidmeniu skirtingose grupse ar leidim grupje gali turti skirtingas teises.

Vartotojai

Grups

Vaidmuo

Tripletai

Leidimai

Sesija

Rysys ,,daugelis prie daugelio" Rysys ,,vienas prie daugelio"

3 pav. Prieigos teisi kontrol

Be darb srauto valdymo ir kontrols negalima issiversti bet kokiame procese.

Issaugoma kiekvieno suredaguoto dokumento ir modifikuota, ir senoji versija. Taigi, sistemoje saugomi visi dokumento pakeitimai ir galima pazirti, kaip kito dokumento versijos bgant laikui. Dokument versijos gali bti kuriamos automatiskai arba rankiniu bdu. Automatinis dokumento versijos sukrimas patogesnis vartotojo poziriu, nes automatiskai sukuriama nauja dokumento versija, jei keiciamas turinys. Taciau tai sudtingai realizuojama tam tikrose situacijose, pavyzdziui, jei vienu metu dokument redaguoja keli zmons, tai bt issaugomi tik vliausiai darb baigusio darbuotojo pakeitimai. To galima isvengti dviem bdais: nauj dokumento versij sukurti rankiniu bdu (pasirinkus komandas check-in, check-out) arba nauj versij sukurti, kai pakeiciamas arba dokumento turinys ir/arba jo metaduomenys (zr. 4 pav.): iliustracij skaicius, autorius, tipas, publikacijos bsena ir pan.

? 439 ?

Marijus Bernotas, Marius Zalinauskas

4 pav. Dokumento versijos sukrimas

4. Isvados Siandien jau yra pasiektas toks lygis, kad kiekviena lyderio pozicijos siekianti organizacija gali

sutaupyti nemazai laiko ir istekli pasirinkdama tinkamas informacines sistemas. Ne isimtis ir periodini leidini redakcijos, kurios kasdien dirba su dideliais elektronini dokument kiekiais. Neefektyvus dokument valdymas lemia dubliavimsi, sudting paiesk ir nuo vartotojo priklausanci dokumento versij sistem. Siai problemai sprsti buvo pasirinkta integruoto ir dokumento modeliu grsto DVS modeli sintez redakcinei sistemai realizuoti. Praktinis jos taikymas ziniasklaidos procesuose parod, kad reikia tobulinti dokument versij krimo sistem, kuri turt automatinio ir rankinio versij krimo metod ypatybi, bei prie jos bt taikoma metaduomen sistema formuojant nauj dokumento versij. Taip pat pastebta, kad redakcijose darb srautas kinta ir priklauso tik nuo vartotojo sprendimo tuo metu, todl reikalinga lankstesn darb planavimo sistema.

Literatra

[1] Cockburn A., McKenzie B. 3D or not 3D? Evaluating the effect of the third dimension in a document management system. Proceedings of the SIGCHI conference on Human factors in computing systems, 2001, 434?441.

[2] Dourish P., Edwards W. K., LaMarca A., Lamping J., Petersen K., Salisbury M., Terry D. B. and Thornton J. Extending Document Management Systems with User-Specific Active Properties. ACM Transactions on Information Systems, 2000, 18/2, 140?170.

[3] Foo J. DocPlayer: Design Insights from Applying the Non-Hierarchical Media-Player model to Document Management, 2003. [Zirta 2004 11 14] Prieiga internete:.

[4] Jones J. An Alternative Document Management Model: Query-based Access to Hierarchical File systems, 2002. [Zirta 2005 12 14] Prieiga internete: .

[5] Lyytik?inen V. Contextual and Structural Metadata in Document Management, 2004. [Zirta 2005 11 14] Prieiga internete:.

[6] Manola F. Towards a Web Object Model, 1998. [Zirta 2005 12 14] Prieiga internete: .

[7] Rezgui Y., Debras P. An Integrated Approach for a Model Based Document Production and Management. Electronic Journal of Information Technology in Construction, 1996, 1, 1?21.

[8] Small D. J. A Model-Driven Architecture for Enterprise Document [Management, Supporting Discovery and Reuse, 1999. [Zirta 2005 10 18] Prieiga internete: .

A Model for Document Management in the Editorial System for Periodical Process The documents play a very significant role in the modern organizations, while their constant increase

stimulates the demand for their management. The appliance of modern technologies for the document management allows to organize and develop the activity more effectively, maintain and strengthen the positions of various organizations in the market. This is particularly relevant to the organizations participating in the knowledge economy. The article reviews the models for the document management, where their constituent elements are applied in the editorial system "News Processor" and the aspects of their appliance are being analyzed.

? 440 ?

NESTANDARTINI GAMINI MONS GAMYBOS VALDYMO DUOMEN BAZS MODELIS

Gintautas Skvernys1, Evelina Skvernyt2

1Kauno technologijos universitetas 2Ernst & Young Baltic, Vilnius

Straipsnyje analizuojamos problemos, kurios iskyla kompiuterizuojant gamybos valdym monse, gaminanciose plataus asortimento uzsakomj produkcij. Sias problemoms issprsti silomas statistiniais metodais pagrstas modelis. Modelio pagrindu sukurta duomen baz, kuri diegta monje, gaminancioje unikalius stiklo gaminius pagal specialius architekt arba dizaineri projektus. Atlikta sukurtos sistemos eksploatacijos lyginamoji analiz.

1. vadas Siuolaikins gamybos pobdis pakits. Jei anksciau buvo gaminama vienoda produkcija didelmis

serijomis, tai siandien, didjant konkurencijai ir vartotoj isrankumui, imta gaminti plataus asortimento arba vienetin produkcij. Paprastai tai vienodo tipo gaminiai, besiskiriantys tik tam tikromis detalmis. Pavyzdziu gali bti automobili gamyba. Vienos marks automobiliai gali skirtis kbulo spalva (kartais ir forma), variklio galingumu, garso ranga, klimato kontrols ranga ir pan. Taip gaminami automobiliai pagal uzsakov uzsakymus. Kadangi dauguma vienos marks automobili detali, nepaisant isorini skirtum, yra vienodos, jie gaminami ant vieno konvejerio. Tokios smulkiaserijins gamybos valdymas yra zymiai sudtingesnis, todl tokiems konvejeriams valdyti buvo sukurtos paskirstyto intelekto sistemos [1,2].

Tokios gamybos organizacija yra gantinai sudtinga. Surinkimo konvejeriui reikia uzsakyti detales, kuri nomenklatra yra plati (kuo platesnis asortimentas, tuo didesn detali nomenklatra). Toki detali aprasai yra saugojami duomen bazse. prastos reliacins duomen bazs [3] gerai tinka kai naudojam detali nomenklatra yra ribota arba is anksto zinoma (pavyzdziui, automobili gamybos atveju). Taciau bna atvej, kai reikia unikali detali, anksciau nenaudot gamyboje, kurias reikia patiems pasigaminti. Tokiais atvejais ir isryskja prast reliacini duomen bazi trkumai. Todl tokios smulkiaserijins arba vienetins gamybos organizacijai pasilyta naujo tipo duomen baz.

2. Smulkiaserijins gamybos duomen baz Organizuojant gamyb duomen bazje aprasoma: gaminys, naudojamos medziagos, gamyboje

atliekamos operacijos. Kai gamini nomenklatra didel, duomen bazs apimtis labai isauga, be to, gavus nauj uzsakym, j

reikia is naujo papildyti. vertinus tai, kad dauguma detali yra tokio paties tipo, tik skiriasi j matmenys (kartais ir medziaga), buvo pasilytas duomen bazs aptarnavimo laiko apimties sumazinimo bdas. Vis vieno tipo detali aprasai saugojami kaip vienos abstrakcios detals aprasas. vedus konkrecius detals parametrus duomen baz pati suformuoja tos konkrecios detals apras. Suprantama, tokia duomen baz yra sudtingesn ir jos eksploatacija pasiteisina tik vieno tipo, bet placios nomenklatros detali gamyboje. moni, gaminanci toki produkcij, skaicius vis didja.

Viena is toki moni yra UAB ,,Demeda", turinti daugiau nei 40 darbuotoj. Si mon gali pasilyti gaminius is 50 rsi stikl ir veidrodzi, kuri storis yra nuo 2 iki 19 mm. Gaminant vien gamin reikia atlikti iki 40 skirting operacij. Per metus mon atlieka apie 5000 uzsakym, is kuri tik 1,3% ? pasikartojantys. Uzsakymas vidutiniskai susideda is penki stiklo ? veidrodzio detali, kuri gaminant reikia atlikti vidutiniskai penkias skirtingas darbo operacijas bei pagaminti desimt pried (rankenls, vyriai, tvirtinimo elementai). UAB ,,Demeda" gaminiai dazniausiai naudojami pastat isors ir vidaus apdailai, saugumui padidinti (nepersaunamos pertvaros), bald gamyboje.

Tokio profilio moni Kaune yra daugiau nei 10, o Lietuvoje ? apie 100.

3. Gamybos valdymo reliacin duomen baz Klasikinis tokios gamybos valdymo reliacins duomen bazs modelis pavaizduotas 1 pav. Cia

nedetalizuota visos duomen bazs struktra, o nagrinjami tik pagrindiniai gamybos valdymo laukai, kuriuos btina uzpildyti apiforminant gaminio uzsakym.

Kaip matyti is pateikto pavyzdzio, vidutiniam uzsakymui, susidedanciam is penki detali, atlikti, btina uzpildyti tok duomen bazs lauk kiek:

? medziagoms aprasyti: 5 * 4 = 20 (po keturis laukus, aprasancius vienos rsies medziag);

? 441 ?

Gintautas Skvernys, Evelina Skvernyt

? darbams aprasyti: 5 * 5* 4 =100 (po penkias skirtingas darbo operacijas, kurioms aprasyti reikia keturi lauk);

? priedams aprasyti: 5*3*4 = 60 (po tris skirtingus priedus, kuriems aprasyti reikia keturi lauk).

Uzsakymas Klientas

1 1..n Medziaga

Rsis Gamintojas Tipas Storis Matmenys

1

1 1..n Darbas

Rsis Sudtingumas Parametras Darbuotojas

1..n Priedas

Rsis Gamintojas Tipas Diametras

1 pav. Klasikins plataus asortimento gamybos valdymo reliacins duomen bazs modelio fragmentas

Susumavus gauname, kad, suvedant duomenis apie vidutin gamin klasikin gamybos valdymo duomen baz, operatoriui reikia uzpildyti: 20 + 100 + 60 = 180 laukus, t.y. vienai gaminio detalei aprasyti reikia uzpildyti vidutiniskai 38 laukus. Per darbo dien UAB ,,Demeda" priima vidutiniskai 20 uzsakym. Tai vertinus, operatorius per dien uzpildo maziausiai 20*180 = 3600 laukus. Ms tikslas ? sukurti tok gamybos valdymo reliacins duomen bazs model, kuris leist sumazinti uzpildom lauk, aprasanci auksciau mintus gaminius, kiek.

Atlikus UAB ,,Demeda" 2003 metais pagamint gamini bei juose naudojam detali statistin analiz nustatyta, kad yra keturios gamini grups:

? 1,3% gamini yra pasikartojantys. Tai pakabinami vairaus dizaino veidrodziai, stikliniai zurnaliniai ir televizori staliukai, dekoratyvins vazos vaisiams bei keli tip lentynls;

? 53% gamini detali topologija vienoda, skiriasi tik j matmenys. Medziaga, darbai ir priedai yra vienodi, o skiriasi tik medziagos, matmen bei darb parametrai. Sios grups gaminiams dazniausiai priklauso stiklins pertvaros su varstomoms arba stumdomomis durimis, stiklins lentynos, akvariumai ir t.t.;

? 25% gamini detales sudaro ta pati medziaga su skirtingais matmenimis bei dalis vienos grups darb su skirtingais parametrais. Siai grupei priklauso gaminio detals, kurios yra papildomai grdinamos, laminuojamos, klijuojamos arba apdorojamos smliu (matinio stiklo gamyba);

? Likusieji 20,7% gamini yra unikals gaminiai, besiskiriantys nuo kit tiek topologija, tiek gamybinmis operacijomis.

Gaminant pirmosios grups produkcij, atliekami veiksmai yra analogiski konstravimui vaikisku ,,Lego" konstruktoriumi ? is standartini keli tip element (vienas is toki element parodytas 2 pav.) surenkami skirtingi daiktai.

Z Y

X

2 pav. ,,Lego" detal

Duomen bazje turint standartini detali aprasus, nesunku organizuoti pirmosios grups gamybos valdym. Duomen baz modifikuota taip, kad standartini element aprasuose numatyta galimyb keisti kiekvieno elemento matmenis X, Y, Z. Tam buvo papildomai sukurtas gaminio (detals) duomen bazs modulis, kurio struktra yra labai panasi reliacins duomen bazs fragmento struktr. Sis modulis parodytas 3 pav.

? 442 ?

Nestandartini gamini mons gamybos valdymo duomen bazs modelis

Gaminys Pavadinimas

1 1..n

Medziaga

Rsis Gamintojas Tipas Storis Matmenys (Z,X,Y)

1

1 1..n Darbas

Rsis Sudtingumas Parametras Savybs

1..n Priedas

Rsis Gamintojas Tipas Diametras Savybs

3 pav. Gaminio (detals) reliacins duomen bazs fragmentas

s modul suvedami duomenys apie visus gaminius arba atskiras j detales, priklausancius pirmosioms trims statistinms mons gamini grupms su dazniausiai pasitaikanciais parametrais.

4. Uzsakymo pavyzdys

UAB ,,Demeda" daznai gaminamos stiklins pertvaros. Viena detali, naudojam stiklinse pertvarose ? varstomos durys. Joms pagaminti reikia 10 mm storio, 900 mm plocio ir 2100 mm aukscio skaidraus stiklo ,,Planilux". Operacijos, atliekamos gaminant duris, pateiktos 1 lentelje.

1 lentel. Varstom stiklini dur gamybos operacijos

Operacija

Raizymas Poliravimas Kamp frezavimas Skyli grzimas Skyli bukinimas Skyli grzimas Skyli bukinimas Grdinimas

Operacij kiekis

1 1 2 2 2 2 2 1

Ilgis (m) 6,00 6,00 0,13

Parametrai Diametras (mm)

42 42 19 19

Plotas (m2) 1,89

Taip pat reikalingi priedai: apatinis guolis, centrin spyna, rankenos, atsakomoji spyna, apatinis lankstas, virsutinis lankstas, apatin kampin jungtis, virsutin kampin jungtis, atrama.

Uzpild gaminio (detals) modulio lenteli ,,Gaminys", ,,Medziaga", ,,Darbas", ,,Priedas" laukus, anksciau mintais parametrais, turime detal ,,Varstomos durys". Taciau btent 900 mm plocio ir 2100 mm aukscio is 10 mm storio stiklo durys uzsakomos retai. Todl duomen bazje panaudota papildoma funkcija su parametrais: gaminys, stiklo storis (Z), gaminio plotis (X), gaminio aukstis (Y).

Modulis, realizuojantis si funkcij, naudodamasis gaminio lentelmis, uzpildo uzsakymo lenteles ,,Medziaga", ,,Darbas", ,,Priedas", vertindamas matmen pokycius. Teisingam atliekam darb ir naudojam pried parametr perskaiciavimui gaminio duomen bazs modulio lentelse ,,Darbas" ir ,,Priedas" yra papildomi laukai ,,savybs", kuriuose pasirenkamas skaiciavimo metodas [4]. Detals isrinkimo ir parametr perskaiciavimo funkcijos langas parodytas 4 pav.

4 pav. Detals isrinkimo ir parametr perskaiciavimo funkcijos langas

? 443 ?

 ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download