VU darbuotojų tarnybiniai tinklalapiai



Zoroastrizmo doktrinosZoroastrin? literatūraRinkinio sudarytojas prisilaiko versijos, kad Zoroastrizmas (arba mazdeizmas) siekia II tūkstantmet? prie? mūs? er?, Irano gentis Centrin?je Azijoje. ?ios gentys, es?, paskui leidosi ? Irano lygum?, ir tada j? religija tapo did?i?j? Irano imperij? - Achemenid? (550-330 BCE), Arsakid?/Parth? (247 BCE-224 CE), ir Sasanid? (224- 650) religija. Iran?nai – pagal iran?n? kalbas (Avestos, Senoji pers?, vidurio pers? = Pahlavi, ir i? j? kilusios – moderni pers? (Farsi), kurd?, Pa?to (Afghan), ir kt.. ?Glaudus ry?ys tarp kalb? ir literatūros sen?j? iran?n? ir indo-arij? ?rodo, kad kadaise tai buvo viena ?moni? bendrija (people), kuri ko gero gyveno Centrin?je Azijoje rytuose ir Aralo jūros pietry?iuose bent dar tre?iam tūkstantmetyje pr.m.e. Nuo tada indo-arijai ?m? migruoti ? tai, kas ?iandien yra ?iaur?s Pakistanas ir ?iaur?s vakar? Indija, o iran?nai liko, kol atskilusios grup?s ?m? jud?ti link Irano lygumos. Etnografiniai pavadinimai Avestoje padengia srit? nuo Aralo jūros per Helmando up?s sl?n? pietry?i? Afganistane iki Kaspijos jūros pietry?i?, dabartinio Gurgān [cf. 12:13-14; 64:67]. Persai ir medai ??jo ? vakar? ir pietvakari? Irano istorij? Asyrijos karali? analuose jau IX a.pr.m.e., o kitos iran?n? ?moni? bendrijos, dauguma ?inom? i? Avestos, achemenid? ?ra?? nuo 520 m.pr.m.e., ir graik? istorik? – Herodoto, Ctesias, Xenophon, ir kit?, - ra?t? nuo V a.pr.m.e.“ (pp. 1-2)Avesta ir kita Zoroastrin? literatūra (pp. 2-8)Zoroastrin? literatūra apima daugiau nei tris tūkstan?ius met?. Seniausi tekstai yra Avestoje. N?ra identifikuojamos istorin?s informacijos Avestos tekstuose, bet kalba ir turinys yra pana?ūs ? Rigvedos giesmes, kuri? anks?iausi gali būti datuojami apie 1500-1000 mpme. Tod?l tik?tina, kad galbūt seniausia Avesta dalis, Senoji Avesta (?skaitant Gāthās), pasiek? savo galutin? form? apie 1000 mpme ir Jaunesnioji Avesta - prie? Achemenid? laikotarp?, galbūt med? laikotarpiu (apie 700-550 mpme).Vietin? istorija i? Avestos yra apra?yta devinto am?iaus Pahlavi tekstuose, tarp j? Dēnkard [1-2, 30:47-48, 40,19], pagal kur? Avesta buvo padalintas ? 21 naskas (pa?od?iui ?ry?uliai ??), atitinkan?ius dvide?imt vien? Ahuna Wairiya ?od? [110:13]. I? knyg?, i?vardyt? Denkard, tik Videvdad pilna, o kitos yra nei?samios arba prarastos. Anks?iausios nuorodos ? naskus yra Avestos himne Haomai [47; 74; 90; 108; 111] ir III m.e. ?imtme?io sasanidi?ko vyriausiojo kunigo Kerdīro ?ra?e (po 276) [85].Terminai Avesta ir Zand ir Zendavesta buvo naudojami Vakaruose jau XVII am?iuje, nurodant zoroastrizmo ?ventuosius tekstus pagal Biblijos ir Korano model?, bet niekada nebuvo vienos knygos (rankra??io) su visais tekstais. Atvirk??iai, rankra??iuose yra tik atskiri tekstai ar tekst? grup?s. ?ie rankra??iai yra nuo XIII iki XIX a, keleto i? kuri? istorija gali būti atsekama iki ma?daug 1000 m.e.m. Kai kurie pateikia ?plik?“ (sade) Avestos tekst?, kitus Avestos tekstus lydi pahlavi vertimas su komentarais, Zand.V?lesn? literatūra apima ?ra?us sen?ja pers? (achemenid?) ir vidurio pers? (sasanid?), ?Pahlavi (vidurio pers?) knygas“ bei ?iuolaikin? literatūr? i? Irano ir Indijos pers? ir gud?arati kalbomis.Ankstyvoji Zoroastrin? literatūra kaip sakytin?s kompozicijos Avestos tekstai buvo tūkstantme?ius trukusio ?odinio kompozicij? perdavimo rezultatas. Laikui b?gant ir jos komponuotojams persikeliant i? vietos ? viet?, j? kalba buvo pritaikyta prie ?nekam?j? kalb?, o turinys liko gana stabilus. Ta?iau tam tikru metu, d?l ka?koki? prie?as?i?, kai kurie tekstai imti laikyti ?ventais ir nekintamais, ir Jaunesni?ja Avestos [kalba] kalbantys kunigai nebesuprato Gāthās kompakti?kos ir aliuzij? kalbos, sukomponuotos seniai mirusia kalba. Taigi, tur?jo egzistuoti ?odiniai tekst? vertimai ir paai?kinimai, Zand, kurie jau nebeperteik? originalo tiksliai ir, laikui b?gant, tapo dalimi didesn?s egzegetin?s tradicijos, kuri buvo perduodama i? kartos ? kart?, nuolat pritaikant prie nauj? laik? ir vietos. Mes matome ?ias vietos tradicijas i?kylan?ias ? pavir?i? Achemenid? ir Sasanid? ?ra?uose.Pirmaisiais arab? dominavimo am?iais buvo sukauptas didelis korpusas ?odini? tradicij?, kurios buvo nurodytos Pahlavi literatūroje kaip Tradicija (dēn). Net po to, kai pasidar? ?prastas ra?tas, ?odin? tradicija buvo laikoma prana?esne [?r. 136:12-13], ir autoriai da?niau nurodo [i?sirei?kimu] kas yra ?pasakyta Tradicijoje“, nei kas ?para?yta“.Taip pat buvo nera?yta epo tradicija, kurios fragmentai i?saugoti Avestoje ir Pahlavi knygose, bet buvo u?ra?yta tik nuo de?imto am?iaus nauj?ja pers? kalba Ferdowsi (?āh-nāme ?Karali? knyga“) ir kt. [Intro, 3 skirsnis].Avestos tekstaiExcerpts from the following texts are included here:The Yasna in seventy-two sections (Yasna 1-72) was mainly recited during the morning ritual (yasna). It includes the Old Avesta, comprising the Yasna Haptanghāiti, the ?Sacrifice in Seven Sections” (Yasna 35-41) and the five Gāthās, ?songs”: the ?Song of the New Life” (Yasna 28-34), ?Song of the Wishes” (Yasna 43-46), ?Song of the Life-giving Spirit” (Yasna 47-50), ?Song of the Good Command” (Yasna 51), and ?Song of the Good Ritual” (Yasna 53). The first and last strophes of the Gāthā collection, the Ahuna Wairiya (Pahlavi Ahunwar) and the Airyamā Ishiyo (Yasna 54.1), as well as two short texts based on the first strophe of Yasna 43, the A?em Wohū, ?Order (is) Best,” and the last of Yasna 51, the Yenghyē hātām, ?of him among those who are,” were considered especially sacred and powerful and were recited throughout the Avesta and at all kinds of official and private rituals [110:13-15]. The Videvdad (or Vendidad) in twenty-one chapters, Avestan vī-daēwō-dāta, ?the law (data) for how to keep the evil gods (daewa) away (vf),” deals mainly with pollution and purification [chap. 8].The ya?ts are short and long hymns to individual deities. Some were recited at certain seasonal festivals: the ya?ts to Mithra at the Mihragān festival at harvest time; that to Tishtriya at the Tlragān around mid-summer; and that to the frawa?is, ?pre-souls,” at the Frawardīgān at New Year about April 1 [17:49-52; 136:26, 26a].The Khorde Avesta, ?little Avesta” of which most Zoroastrians possess a copy, contains miscellaneous short texts in Avestan, Pahlavi, and Persian, such as confession texts (patit) and prayers recited when tying the kusti and before eating and urinating. The Niyāyishns, ?invocations” to the sun, Mithra, moon, waters, and fire are recited daily or monthly.Achaemenid-, Seleucid-, and Parthian-period inscriptions The Achaemenids (the dynasty founded by Cyrus the Great) were, to our knowledge, the first Iranians to use writing, inspired by their literate neighbors, Elamites, Assyrian-Babylonians, and Arameans.Most of their inscriptions (in Old Persian) come from Iran, but some from as far away as Suez in Egypt. The earliest known is the Bisotun (Hehistun) inscription (520 BCE), in which Darius I (522-486 BCE) narrates how he came to power and united the Iranian lands. In his Liter inscriptions, he talks about his various achievements, as well as Ins relationship with Ahura Mazdā. His son and successor, Xerxes I (486-465 BCE), followed his fathers example, while most of the inscriptions of subsequent kings (e.g., Artaxerxes II, 405-359) contain little more than their ancestry and a list of the lands of their empire. Most of the inscriptions are trilingual in Old Persian, Elamite, and Babylonian, and of the Bisotun inscription there is also an Aramaic version on papyrus. The inscriptions contain numerous Avestan echoes and, probably, more or less direct citations [83].Coins and a few inscriptions remain from the Seleucid (330-247 BCE) and Parthian periods, as well as from the rulers of Pars (Greek Persis, modern Fārs, whence Persia, Persian, and Farsi), the homeland of the Achaemenids and the Sasanians.Sasanian inscriptionsMost of the third- and fourth-century Sasanian kings, beginning with Arda?īr I (224-240), left inscriptions. Arda?ir s son Shāpūr I (240-70) left a long trilingual (Persian, Parthian, and Greek) inscription (260) describing his empire, his battles with three Roman emperors, the fire-temples he founded, and his relationship with the gods [124]. His son Narseh (291-302) left a long bilingual (Persian and Parthian) inscription (293), which narrates how he was chosen king by the dignitaries of the realm in the place of his great-grand- nephew, who, still very young, was, allegedly, under the influence of an evil conselor.The inscriptions of the high priest Kerdīr, whose career lasted from Shāpūr I to Narseh I, date from the beginning of Shāpúr's grandson Warahran IIs rule (274-91). In them he details his career and beliefs [84; 130] and recounts his visionary journey into the beyond [85]. The Pahlavi booksParts of the Zoroastrian Tradition were written down from the ninth century onward. The earliest dated text is the Dēnkard, ?what is done according to the Tradition” (?), in nine books (the extant manuscript begins in book 3). It was begun by ?durfarnbay, son of Farrokh-zād [ 1:7], a leading high priest in the early ninth century featured in several Pahlavi texts, among them a narrative of a debate with Abālish, a heretic, in the presence of the Abbasid caliph Abd-Allāh al-Ma’mūn (813-33) [135]. The Dēnkard was completed by ?durbād, son of ?mēd [1:9].Other named authors include the two late-ninth-century brothers Zādspram, high priest of Sīrgān, a city south of Kerman, and Manushchihr, high priest in Shiraz and Kerman. Zādspram is credited with the Wizīdagihā, ?Selections” of texts on cosmology, eschatology, and other issues, while Manushchihr wrote several Letters to his brother, as well as the Dādestān ? dēnīg, ?Judgments according to the Tradition” (completed 881). Appended to the latter in the manuscripts is the Pahlavi Rivāyat, a collection of information on various topics. The Bun-dahishn, ?first creation,” texts on cosmology, eschatology, and other issues, was written by Spandyād son of Māhwindād son of Rustom Shahriyār, about whom nothing else is known.The old manuscript MK (1322) contains a miscellany of texts, among them the Book of Deeds of Arda?īr, son of Pābag [p. 28], the Memorial of Zarēr [p. 29], the Book of Advice of Zarathustra [92], The Coming of Shā-Wahrām [68], and Some sayings of ?durbād son of Mahraspand [94].Some texts are in question-and-answer form, including several of the above and the Dādestān ī mēnōy khrad, ?Judgements of the Divine Wisdom” [93] and the Pursishnīhā ?questions.”Visions of the beyond, aimed at verifying the contents of the Tradition, include those of Kerdīr [85], Wishtāsp and Zarathustra, and Ardā Wirāz.Issues of religious and secular law are discussed in Shāyist nē shāyist, ?What is proper (to do) and what is not” [113], and in the Pahlavi commentaries in the Videvdad [ 114-118 ], as well as in the Hērbedestān, handbook for priests,” Nirangestān, ?handbook of rituals,” and the law hook, Book of a Thousand Judgements.On the translationsZoroastrianism is known from a period of several millennia, so its world view must have changed over time as the Iranians moved and met other peoples. One problem in interpretating the texts is therefore how to define the central terms in the various periods. Another is the difficulty presented by English terminology that suggests modern concepts that should not be applied to the original texts. I have therefore avoided standard religious terminology, which, I feel, inappropriately suggests similarities with modern religions, as is the case with the translations in the Sacred Books of the East, Pahlavi Texts (zor) and many modern translations. To achieve this, I have used terminology that will seem unfamiliar to those already acquainted with Zoroastrian literature in translation, but which will, I hope, cause the reader to think about what the terms could have meant to the people who used them. Thus a certain willingness on the part of the reader to be thus steered toward the past is required.Note, in particular, that the frequent term sacrifice does not refer exclusively to animal sacrifice [112-113; 136:23], but also to the ritual consecrating and offering of gifts to gods, including water libations and food offerings [Intro, section 8].The Gāthās are complex poems with multiple levels of reference: the human and divine worlds; the sacrifice, which connects the two; and the world of the poet. What precisely the Gathic poets understood by their terminology very often escapes us. Here, the translations from the Gāthās have been fleshed out to be readable (according to my concept), but without necessarily marking added words by parentheses. To understand the translations, the Introduction section 8 should be read first. A not so obvious reference of the important term manyu is to the poet’s world, where it may refer to the (divine) inspiration.Divine names have been translated for the Old Avesta, but, for the Young Avesta, Ahura Mazdā, Angra Manyu, Sraosha, etc. (Pahlavi Ohrmazd, Ahrimen, Srōsh, etc.) have been kept.Translations of incongruous-looking Pahlavi terms that render Avestan are sometimes marked by quotes.The style of many of the Pahlavi authors can be awkward and cumbersome and very difficult to render. Some of the translations here may still reflect the original style to some degree, although I have mostly rendered such texts relatively freely, often leaving out incomprehensible words and passages. Note that explanations of (Pahlavi) translations from Avestan are often introduced by ?i.e.;” see, especially, the ritual texts in chapter 8.Kūrimas ir dievi?kas pasaulisKosmin? prie?prie?a ir dvi DvasiosAvestoje matome visat?, padalint? tarp diev? ir gyv? būtybi? pasauli?, esan?i? kovoje tarp g?rio ir blogio. Kitas pasaulis, ?minties“, gali būti suvokiamas tik mintimi, o ?is, ?gyv? būtybi?“ pasaulis (Jauniasni?ja Avestos gaēthiya, pahlavi gētiy) arba pasaulis ?su kaulais“, yra sumanytas ir gim? kaip gyva būtyb?. Abu pasauliai (Avestos ahu) svyruoja tarp g?rio ir blogio, ?viesos ir tamsos, sveikatos ir ligos, gyvenimo ir mirties būkli?, ir ?iame du po du scenarijuje visi visatos dalykai, ?skaitant dievus ir ?mones, priklauso vienai ar kitai konflikto stovyklai. Gr??imas ? ?viesos ir gyvenimo būkl? yra ?vykdomas, kai, sustiprintas aukomis, aukojamomis ?moni?, Ahura Mazdā atgauna visatos valdym?, geros dievyb?s ?veikia blog?sias, ir visata yra i?gydoma ir atgimdoma [107 110:1 -2].G?rio ir blogio kilm? yra dvi Dvasios (Avestos manyu ?mentalinis impulsas, ?kv?pimas), vaizduojamas kaip ?miegantys dvyniai“ (= miegantys dalykai)“, matyt dvigubas gemalas, ?kūnijantis prie?taring? ir nesuderinam? g?rio ir blogio potencial?. Kai ?ios dvi Dvasios ?susitiks“ (mū?yje), bus determinuota kita egzistencija [6]. Tuo momentu visos būtyb?s, ?skaitant dievus, privalo skelbti gera ar bloga, pasirinkdami Tvark? arba chaos? [6:5]; kaip ir kiekvienas mazd?jistas, i?tardamas Frawarānē [109], plg. Yasna 10,16 ?A? priklausau Tvarkos palaikytojui, o ne tam, kuris yra apimtas Melo, ir tai bus iki pabaigos, kol gal? gale ateis pergal? tarp dviej? dvasi?“.Ya?t 13 frawa?iams turi trump? pirminio konflikto tarp j? ir galutin?s gerosios Dvasios prie? pikt?j? pergal?s apra?ym? [17:12-13], o i?samiau randamas Pahlavi tekstuose. Nuoroda ? pradin? Blogosios Dvasios pralaim?jim?, kaip sakoma pahlavi leksika, yra i?saugota himne Geriausiai Tvarkai: ?Ji puol? sta?ia galva i? po dangaus, labiausiai meluojanti i? blogio diev?, destruktyvi Piktoji Dvasia. Ji sustaug?: ?Vargas man! Prakeikta Geriausia tvarka! Ji smogs blogiausia lig? (kuri? a? padariau)“ (Ya?t 3,13-14).Gera Dvasia yra ?Gyvenim? teikianti“ (Avestos spenta manyu, pahlavi spenāg mēnōy), - vis? ger? būtybi? minties pasaulyje savyb?. Pagrindin? id?ja yra ?brinkimas“, tai yra, su vaisingumo ir sultingumo syvais, kuriuos sasanidi?ki mokslininkai supranta kaip ?gausinim?“ (vertimas kaip ??venta“ aptemdo reik?m?). Tokiu būdu Senojoje Avestoje mū?io tikslas yra atgaivinti pasaul?, darant j? fra?a ?sultingu“ [p. 30].Kita dvasia yra angra, kas gal i? prad?i? rei?k? ?tamsi, juoda“. Sasanid? mokslininkai suprato jos vard? kaip Smarv?s Dvasi?, kas nurodo ? tvaik?, sklindant? i? blogio būtybi? (plg. senoji pers? gasta ?smarv?“ [120:5; 124:2; 129:8]), bet taip pat angra ai?kinama kaip ??udanti“ [71:101]. ?ia, angra ver?iama kaip ?tamsi“ Gāthās‘e, ir Angra Mainyu kaip ?Pikta Dvasia“ jaunesn?s Avestos tekstuose. Jaunojoje Avestoje kitas pasaulis yra suvokiamas kaip valdomas vienos ar kitos dvasios, ir yra vadinamas ?Dvasi?“ (Avestos manyawa, pahlavi mēnōy).Abu pasauliai gali būti vadinami tiesiog ?dievi?ku“ ir ??mogi?ku“, bet paplitusio manyawa (mēnōy) vertimo kaip ?dvasinis“ tur?t? būti vengiama, nes tai gali priminti vaiduoklius ar prot?vi? dvasias. Gyv? būtybi? arba ?su kaulais“ pasaulis gali būti nurodytas kaip ?med?iaginis“ ?konkretumo“ arka ir ChaosasAhura Mazdā pirmasis pasaulis buvo sutvarkytas pasaulis, kur viskas buvo savo vietoje. Kosmin?s tvarkos principas buvo Avestos a?a (arba erta, Senoji Indijos rta), ?ia perteikiama kaip ?Tvarka“, bet pa?odine prasme yra tikriausiai ?ka?kas (harmoningai) tinka kartu“. Ji buvo produkuota Ahura Mazdā minties [7:7], ir jos matoma forma yra vaiskus dangus su saule.Tekstai taip pat rodo, kad buvo manoma, kad kosmin? tvarka yra puikiai suaustas ?audinys“ (daman). ?iame audinyje buvo visi pirminiai dievi?ki ?modeliai“ (ratu, Sen. Ind. rtu) cikliniams dviej? pasauli? atkūrimams [p. 35].Terminas a?a da?nai pateikiamas kaip ?tiesa“, ta?iau ?is angli?kas ?odis gali būti klaidinantis, nes a?a niekada nerei?kia ?tiesos“ ?prasta prasme, kaip kad [pasakyme] jis ?kalb?jo ties?“, kuris i?rei?kiamas ?od?iais, rei?kian?iais ?tiesiai“ arba ?tikra“.Prie?ingas principas yra kosmin? apgaul? arba Melas (drug, druj, senoji pers? drauga), kuris apgauna ?mones ir dievus, d?l tikrosios visatos tikrosios prigimties, versdamas juos galvoti, kad nedoras yra geras, ir pan.: Yasna 43,15 ?, ir t.t.: ?Nes jie teigia, kad visi Tamsieji (angra) yra tvarkos palaikytojai.“ V?lgi, ?is ?odis n?ra naudojamas sveiko proto prasme kaip ?melas“, bet ?melas“, drujya-, pa?od?iui“ apgavyst? (?od?iais).“ Netiesa i?rei?kiama ?od?iais, rei?kian?iais ?kreivas“ ir ?netiesus“ arba ?nerealus“.Tvarkos pus?je esantys yra vadinami ?Tvarkos palaikytojais“, o esantys Melo pus?je- ?melo aps?stais“. Pahlavi tekstuose a? kartais naudojau ?iuos vertimus, bet taip pat ir Teisu(mas) ir piktu(mas), nors skaitytojas tur?t? nepamir?ti originali? reik?mi?. D?l ?Tvarkos palaikytojo“ - ?gyvenantis Tvarka“, ir pana?ūs perteikimai kartais būna priimtinesni. Gali pad?ti galvojimas apie kosmin? Tvark? kaip valdan?i? visk?, kas veikia pagal dievi?kus sutvarkyto kosmoso d?snius.Kosmosas ir chaosas taip pat reprezentuojami Geros Minties kaip saul?to dangaus, kontrastuojan?io su Rūstybe kaip tamsiu, besauliu naktiniu dangumi, kuriame geros kūrinijos dievyb?s yra matomos kaip ?vaig?d?s, kovojan?ios su tamsa: Yasna 48,7: ?Tebūnie Rūstyb? nutempta ?emyn ir Kliūtis atkirsta, O jūs, kurie norite i?tiesti ?ia ir pritvirtinti Gero M?stymo dang?! ?(plg. [46:4]).Pora a?a-drug ai?kiai t?sia sen?j? indoeuropie?i? kosmoso ir chaoso koncepcij?. Irane visatos pirmin? būkl? prie? tai, kai Ahura Mazdā j? sutvark?, buvo tamsa, numanoma teiginyje, kad Ahura Mazdā padar? taip, kad erdv?s būt? persmelktos ?viesos 17:7]. Chaosas buvo Ahura Mazdā kosmoso subversija, sukelta blogio gali? vir?enyb?s, sustiprintos aukomis t?, kurie prie?tarauja Ahura Mazdā‘i, ?skaitant blogio poetus ir aukotojus (gath? kawi ir karpan, pahlavi kays ir karbs).Laiko pabaigoje a?a ??gis kaulus“ ir kosmosas bus nuolat valdomas a?os [p. 29].KūrimasDalykai pradeda egzistuoti gimdami, suformuojami kaip dailid?s ar kito amatininko; arba tiesiog daromi. Kart? pagaminti daiktai yra padedami vietoje (da-), kas yra bendrinis Avestos terminas ?ymintis kūrim? (n?ra kūrybos ?i? nieko“). Blogyb?s yra ??dro?iamos“ ? egzistavim?, tai yra, nemok?i?kai pagamintos. Kadangi terminai ?kurti“ ir ?kūryba“ ?iandien rei?kia skirtingus dalykus skirtingiems ?mon?ms, gali būti naudinga galvoti apie Senojo Irano kūrinius kaip meno kūrinius, ir Ahura Mazdā kaip meistr? amatinink?, kuris kuria ?gudusiai [4:1 ; 5:3], o Angra Manyu kūriniai yra ne?gud? ir beformiai. Da?niausiai Ahura Mazdā nustato kūrini? viet? [3, 4, 8, 17: 1-11], ta?iau abi Dvasios ir, kartais, kiti dievai taip pat turi ?i? funkcij? [17:29,76]. Videvdad 1 skyriuje Angra Manyu daro savo blogius kūrinius (tar?a, ligos, stichin?s nelaim?s ir kt.) kaip prie?ininkus (paitiyāra, pahlavi petyārag) Ahura Mazdā‘os kūriniams.Senojoje Avestoje da?nai nurodomas sukūrimas gimimu, ?traukiant t?v? ir motin?, tiek kosminius, tiek ir ?mogi?kus [08:03, 44:5]. D?l kūno sudedam?j? dali? ?r. p. 30-2.Pagal pahlavi tekstus, pasaulio istorija prasid?jo, kai Ahriman ?m? grasinti Ohrmazdui, kuris paskatino j? sukurti du pasaulius ir priskirti jiems laiko trukm?. Kai tik gim? gyv? būtybi? pasaulis, Ahrimanas u?puol? j? ir u?ter?? j? savo blogio būtyb?mis, kurios i?judino kūrinius [17:53-57; 24:35, 27:23]. Sukurtos visatos trukm? yra 12 000 met? = 3000 - minties pasaulio sukūrimas; 3000- sukūrimas gyv?j? pasaulio minties pasaulyje (kaip gemalo) be opozicijos, ir jo gimimas; 3000- mi?inys, gyv?j? pasaulis po puolimo, su opozicija, kaip mū?io laukas tarp g?rio ir blogio, ir 3000 - sugr??imas prie ?akn?, be blogio [2.4.6-7].DievaiSenojoje Avestoje dievi?kosios būtyb?s yra vadinamos ?vie?pa?iais“ (ahura, Sen. Ind. asura), tarp j? ir dangaus ugnis, Ahura Mazdā sūnus, bet jos da?niausiai yra anonimi?kos. Yasna Haptanghāiti: dangaus vandenys, taip pat ir ?vairūs moteri?kos gramatin?s gimin?s ritualiniai objektai nurodomi kaip ?Ahura Mazdā Moterys (gnā)“ ir kaip ? dievi?kojo valdovo vie?pat?s (ahurānī)“ [5].Jaunesniosios Avestos terminas ?dievybei, Dievui“ yra yazata, pa?od?iui ?vertas auk?“ (tik vyri?kos dievyb?s), kuris yra Ahura Mazdā epitetas Senojoje Avestoje (Yasna 41,3).Senasis pers? terminas buvo baga (pahlavi bay), kuris Jaunojoje Avestoje, dar tikriausiai rei?k? ?platintojas, dalintojas <dalies skyr?jas>?, kalbant apie Ahura Mazdā ir M?nul?. ?vaig?d?s buvo jo sustatytos ? viet? (Videvdad 19,23), kaip kad buvo Ohrmazd buvein? [30:50] ir dangaus kūn? keliai [14:35; 17:54]. Sasanid? ?ra?ai turi tiek bay i? senosios pers?, tiek ir yazd i? Avestos [125 130:9]. Pahlavi naudoja yazd, o bay yra naudojamas kaip titulas, Vie?pats, Didenyb? (karali?).Ahura Mazdā ir Gyvyb? teikiantys Nemirtingieji yra pagrindin?s dievyb?s, ir da?niausiai minimos. Tik jie ir Aryaman pamin?ti vardais Senoje Avestoje.Jaunesniosios Avestos dievybi? yra daug kaip ?vaig?d?i? [16:1], ir keletas dievybi? yra tapatinamos su ?vaig?d?mis, daugelis kit?, be abejo, su ?vaig?dynais. Tai l?m? ankstesni? mokslinink? manym?, kad jie buvo i?lik? i? iki-zoroastrizmo laik?, ir kad i?kilo i? naujo ? pavir?i?, kai Prana?o mokymai buvo u?mir?ti ir i?kraipyti. Ta?iau n?ra tekstinio ar istorinio pagrindo ?iai prielaidai. Keletas i? j? vis dar turi savo senus Indijos ir Irano vardus, ta?iau dauguma zoroastrizmo diev? ir demon? yra sudievintos abstrak?ios s?vokos, ypa? emocijos. Kilm? ?ios nomenklatūros, be abejo, galima rasti macro-/micro-kosminiuose (ritualiniuose) atitikmenyse, per kuriuos senov?s (Indo-) iran?nai mat? pasaul?.Achemenid? karaliai Darius ir Xerxes min?jo tik Ahuramazdā vard? savo ?ra?uose, tuo pa?iu metu pripa??stant, kad buvo ir kit? [119:62-63 121:3-4], o v?liau karaliai min?jo ir Mitr? bei Anahit? [124:2]. Pana?iai ir ankstyvieji sasanid? karaliai Arda?iras ir ?āpūras min?jo tik Ohrmazd? vardu, bet nurod? taip pat ir ?(visus) dievus“ [125], o Narseh min?jo Anāhid ir ?visus (kitus) dievus“.Ahura MazdāAuk??iausioji dievyb? buvo Ahura Mazdā, pa?od?iui, ?Visa ?inantis (valdantis) Vie?pats“, kur maz-dāh yra būdvardis, rei?kiantis, ma?daug ?tas, kuris talpina (visk?) savo prote“ (o ne ?i?mintis“, kaip da?nai perteikiama). Gāthās‘e abu epitetai vis dar nepriklausomi ?od?iai, nors jaunesniojoje Avestoje, Ahura Mazdā tapo vienu vardu, ir abejotina, ar pradin? reik?m? vis dar buvo ?inoma. Achemenid? laikotarpiu vardas buvo vienas ?odis, Ahuramazdā, kuris savo ruo?tu tapo vidurio pers? Ohrmazd, Hormazd, ir pana?iai.Ahura Mazdā sutvark? kosmos? ir palaiko kosmin? tvark?, ir jis yra geranori?kas sutvarkyto kosmoso valdovas. Jis, sakoma, yra visos eil?s diev? t?vas: Gāthās‘e Geros minties, Tvarkos, ir Armaiti-Nuolankumo; Jaunesniojoje Avestoje, Gyvenim? teikian?i? (Gaivinan?i?) Nemirting?j?, taip pat keleto kit? dievybi? [7:8, 8:3, 9:4, 10:2; 13:2; 19:3]. Jo buvein? yra Giesm?s Namai (garō-dmāna, garō-nmāna, pahlavi Garōdmān) [19:3; 26:8; 30:16, 34; 61:14; 62:17; 69:39; 82:32; 88:11; 135:9].Ahura Mazdā taip pat rūpinasi, kad jam artimos dievyb?s, kuri? vis? reikia pergalei prie? tamsos j?gas ir geram visatos funkconavimui, gaut? savo dal? auk? ir pagyr?; aukodamas jiems save pat? jis suteikia Zaratu?trai model?, kad ?mon?s daryt? t? pat? [14:1, 15:17-19].Gyvyb? teikiantys NemirtingiejiAhura Mazdā buvo gaud?iai siejamas su Gyvyb? teikian?iais Nemirtingaisiais (Avestos ame?a spentas, pahlavi amahrspands, ame?āspands [26: 14-22]):1. Gera (geriausia) Mintis (vohu mana, pahlavi wahuman, wahman) -2. Geriausia Tvarka (a?a vahi?ta, pahlavi a?wahi?t, ardwahi?t, urd- wahi?t);3. U?sitarnautas ?sakymas (kh?athra wairiya, Pahlavi kh?ahrewar, ?ahrewar),4. Gyvyb? teikiantis Nuolankumas (spenta ārmaiti, pahlavi spandarmad),5. Vientisumas (haurwatāt, pahlavi hordad),6. Nemirimas (t.y.) (amertatāt, amertāt, pahlavi amurdad), tikriausiai ?nemir?tantis prie? laik?“ (o ne kaip ?nemirtingumas“).?ie ?e?i buvo tikriausiai ?vesti ? egzistavim? Ahura Mazdā‘os pirmyk?te auka: Gera Mintis (~ saul?tas dangus) buvo sutvarkantis principas, kuris atne?? Geriausi? Tvark? (~ saul? ir saul?ta erdv?); Pelnytas atlygis ?itame kūrime buvo Karali?kasis ?sakymas; jo dukra - Gyvyb? teikianti Armaiti - Nuolankumas (~ ?em?), kuri taip pat yra jo konsort?, kuri, kartu su savo t?vu ir sutuoktiniu (kaip dangaus dievu), kildino Vientisum? ir Nemirim? (~ vanden? / liet? ir augalus).Jaunoje Avestoje ?ie ?e?i paprastai i?vardijami kaip viena grup?, kuri da?nai apima ir Ahura Mazdā ?ir tada yra vadinama Septyniais Gyvyb? teikian?iais Nemirtingaisiais“.?ie ?e?i taip pat reprezentuoja ?mones, ugn?, metalus, ?em?, vanden? / liet? ir augalus, atitinkamai, kurie taip pat yra j? pagalbininkai [26:14-22], ir j? vardai kartais naudojami atskirai, nurodant ?iuos elementus [CF. 12:125; 57:37].Avestos ārmaiti ?ia yra perteikiama kaip Nuolankumas, tai yra, kaip paklusni sutuoktin? ir dukt? (taip pat, humility yra i? lotyn? humus, ??em?“). Tiesiogine prasme gali būti ?m?stymas teisingu matu“, kontrastuojant su ?m?stymu per?engiant teising? mat?, nepagarba, panieka“ (tarōmaiti, pahlavi Tarōmad). Bendras perdavimas kaip ?teisinga-nuostata“ gali sukelti klaidingas asociacijas.Vietoj U?sitarnautas, wairiya da?nai yra perteikiama kaip (ka?kas) ?kas turi būti pasirinkta“, ta?iau ?is ?odis yra labiausiai paplit?s kaip atlygio epitetas ir niekada n?ra naudojamas kaip veiksma?odis.Pahlavi originalios ?i? termin? reik?m?s buvo akivaizd?iai nebeakivaizd?ios, ir ?ia jie liko nei?versti.AiryamanAiryaman (Pahlavi ?rman) buvo gydymo ir harmoning? s?jung? dievas. Jis minimas Airyamā I?iyō, paskutin?je Gāthā kolekcijos, posme [ 104] ir paskutiniuose Videvdad skyriuose [p. 36]. Jis taip pat dalyvauja pasaulio Tobulinime [70:18].Kitos dievyb?sSrao?a (pahlavi Srō?), pa?od?iui, galbūt, ?pasirengimas klausytis,“ diev? ir ?moni? noras ?siklausyti vienas ? kit? Senojoje Avestoje. Matyt, buvo dievas karys su senoviniu epitetu verthra-jan ?kliūt? naikinantis“ (Yasna 44,16).Jauniojoje Avestoje Srao?a ?su nepaklūstan?ia lazda” yra karys, dievas, kurio pagrindin? funkcija yra sunaikinti blogio dievus ir kitas kenksmingas būtybes, ypa? ?nir?? (aē?ma), kuris dau?o saul? savo ?kruvina lazda” ir maudo dang? kraujyje. Himnas Srao?a’I, tod?l, (Yasna 56-57) yra re?ituojamas prie? pat saul?tek?, siekiant suteikti jam stipryb?s pabaigti ?veikti tamsos galias.Taip pat Srao?a buvo pirmasis aukotojas ir pirmasis Gāthās deklamuotojas minties pasaulyje (Yasna 57,8), ir pagal v?lesn? tradicij?, jis pirmininkavo baud?iant u? nuod?mes anapusyb?je.A?i (A?i? Wanghwi ?geras A?i“; pahlavi Ardas, Ahli?wang, A?i?wang), Srao?a’os kompanion? (Yasna 43,12), buvo ?siuntimo” deiv?, turbūt atlygio. Ji buvo Mitra’os ve?imo valdytoja [12:66-67], ir, matyt, Zaratu?tros, jo kovoje su Pikt?ja Dvasia [49:21]Ji buvo glaud?iai susijusi su Srao?a, k? jo epitetas a?iya ?lydimas a?i“ (?) implikuoja (pahlavi Srō?-ahlī, kurio reik?m? nebebuvo suprantama, buvo pakeista Srō?-ahlaw ?teisus Srō?“). Ji buvo da?nai lydima Gausos (Pārendī, pahlavi Pārand) [12:66].Mithra ir Ra?nu (pahlavi Mihr, Ra?n) n?ra ai?kiai minimi Senojoje Avestoje, bet gali būti u??ifruoti Yasna 46,5: MITHRAibyah ... RA?Nā” – sutarties dorybe, tiesumu”. Mithra, kurio vardas turi tolimus giminyst?s ry?ius su angl? mutual <savidrauda>, prievaizdas ?sipareigojim?, siejan?i? reikalus ir sutartis <sandoras?> tarp diev? ir ?moni?, bei ?moni? ir ?moni? [12:2-4]. ? j? kreipdavosi kariai prie? mū??, kad jis sukelt? baim? ?irdyse t?, kurie pa?eid?ia taikos sutart?. Jis niekada nemiega, tur?damas ne?prastai daug aki? ir aus?, gali ap?velgti did?iulius plotus kaip piemuo, kaip implikuoja jo epitetas ?turintis pla?ias ganyklas“ (Avestos vouru-gaoyaoti, pahlavi frākh-gōyōd, kur originalo reik?m? nebebuvo ai?ki). Jis gyveno name, kur? suformavo Ahura Mazdā ir Gyvyb? teikiantys Nemirtingieji Hara kalno vir?uje, kalne ?em?s viduryje (aplink kur? sukasi dangus), kuris yra nesuteptas blogio (Ya?t 10,50-51). Au?tant jis i?eina i? ten prie? saul? nuvalyti jai keli? [12:13]. Jis buvo tapatinamas su Ryto ?vaig?de, Afrodite (Venera) pagal Herodot? (1,131).Ra?nu, ?i?tiesintojas“, buvo dievas visko tiesaus, tame tarpe ir tiesaus (ne kreivo) elgesio ir verpimo bei audimo. Pagal pahlavi tekst?, jis buvo vienas i? teis?j? anapus [86:117]. ?r. 6 skyri?. Susijusi su juo buvo dievyb? su neai?kia funkcija Dora (Ar?tāt) [26:22], Ardwī Súrā Anāhitā (Sen. pers? Anāhitā, pahlavi Ardwlsūr arba Anāhīd) buvo moteri?kos lyties dievyb?, identifikuota su dangaus upe, tik?tina, Pauk??i? Taku. Jos himnas yra Ya?tose. Ji pavadinama epitetais ?didinga, suteikianti daug gyvenimo j?g?, nepriri?ta (??)“ (arba: ?nesuteptas“), kurie gali būti impliciti?kai kvalifikuojantys daiktavard? ?vanduo“ (ekspliciti?kai Yasna 65,1).Ti?triya (pahlavi Ti?tar) buvo iran?ni?kas Sirijaus ?vaig?d?s (?uns ?vaig?d?s) vardas, kuris kovojo su sausra, personifikuota kaip demonas Apao?a, ir su Blog?j? Sezon? Ragana, taip pat ?raganomis“, kurios krenta i? dangaus (krentan?ios ?vaig?d?s). Jo himne (Ya?t 8; [14]) yra apra?yta jo kova su Apao?a, siekiant i?leisti vandenis, kur j? remia ?vaig?d? Satawaēsa (Fomalhautas) [14:09].Werthraghna (pahlavi Warahrān, Wahrām) [12:66, 70-71], buvo pergalingas dievas karys, ir vienas Mitros kompanion?, kuris triu?kina (-ghna) savo prie?inink? kliūt? arba nars? (werthra) (Ya?t 14). Jis tur?jo de?imt skirting? form?, visagali? patin?: ver?laus v?jo [14:33-34], jau?io, balto arklio, prov??os kupranugario, agresyvaus ?erno, penkiolikos met? vyruko, ir kt.I? prad?i? wayu (Sen. Indie Vayu, Avestos Wayu, pahlavi Way), prad?ioje, galbūt, buvo v?jo dievas, kuris pu?ia erdv?je tarp dangaus ir ?em?s, ir buvo pati tarpin? erdv? [24:5-6], per kuri? mirusi?j? sielos turi keliauti [86:115; 87:23]. Wayu buvo susij?s su nepalenkiamu likimu ir tur?jo ger? ir blog? pus?. Yasna 53,6 tikriausiai yra aliuzija ? Wāyu, kur poetas sako var?ovams, kad j? kompozicijos (skirtingai nuo Gāthās [111:2]) bus ??lyk?tus maistas jūs? kelioneje per (arba: raitiems ant) Wayu“. Jis vaidina svarb? vaidmen? pahlavi kosmogonijoje [24:5-6,44-45, 53, 26:5,17; 30:31].Haoma (pahlavi Hōm), aukojimo g?rimo haoma dievyb?, n?ra pamin?ta Senojoje Avestoje, - faktas, kuris ilg? laik? buvo laikomas nuoroda, kad (istorinis) Zaratu?tra buvo u?draud?s jo naudojim?. Ta?iau yra pmin?tas senovinis haomos epitetas durao?a, kurio prasm? yra gin?ijama, ta?iau v?liau suprasta kaip ?tas, kuris atitolina mirt?”. Jis taip pat, ko gero, u??ifruotas Yasna 29,7 aukojam? maisto produkt? s?ra?e: ?Jis, vie?pats, suformavo poetin? nuliejimo mint? (iāzuti) karvei, taip pat pienui (kh?wid), tas, kuris turi t? pat? skon? (hazao?a), Visa?inis, kaip Tvarka“, kur HAzAO?a MAzdā turi savyje haoma, ir hazao?a rimuojasi su durao?a.Himnas, ?lovinantis Haom? (hōm-stawan, Yasna 9-11 [p. 2]), sakomas per pasirengimus spausti haoma augal? (Indie soma), kuris yra Yasna’je 27 [110]. Sultys i? haoma tur?jo daug teigiam? efekt? [108:16-28].Pradin? augalo tapatyb? dar gin?ijama, bet gal?jo keistis Irano ir Indo-arij? gen?i? istorijoje. ?iandien haoma yra daroma i? efedryn?s augalo.Ugnis (Avestos Atar, pahlavi Adur) buvo dangaus ugnis, saul?, Ahura Mazdā sūnus, bet taip pat esanti apeigin?se ugnyse.Dievi?koji Fortūna arba dosnumas (Avestos khwarna, senoji pers? farna, pahlavi khwarra) yra i?sl?stanti būtyb?. Jaunosios Avestos himnas (Ya?t 19) apra?o, kaip poet? (kawis) Fortūna sek? paskui pirm?j? am?i? herojus ir kaip ?nesugaunama (?) Fortūna“, kuri, pasisl?pusi Wouruka?a jūroje, buvo geid?iama ir d?l kurios kovojo dievai, ?skaitant dvi Dvasias, taip pat herojai ir piktadariai [34, 36, 39]. Pagal himn? Saulei (Ya?t 6; [16]), kai ?vie?ia saul?, be galo daug dievybi? (?vaig?d?i??) dalina j? vir? ?em?s gyv? būtybi? labui.Pahlavi literatūroje Fortūna kartais siejama su karali?kumu, bet taip pat ir su gimimu, ypa? Zaratu?tros ir kaln? [23:05; 57:2-3, 46]. Pahlavi tekstuose ji apibr??iama kaip ??vykdanti savo darb?“, tai yra, savo specifines pareigas, pagal savo socialin? pad?t? [31:8; 57:5]. Būdvardis ?aprūpintas Fortūna“ perteiktas ?ia kaip ?Laimingas“ [Fortunate] arba ?apdovanotas”. Kadangi ji da?nai susijusi su spinduliavimu, ?odis paprastai perteikimas potencialiai klaidinan?iu terminu ??lov?“.Dievi?koji ?i?ankstin? siela“ arba ?pra-siel?“ frawa?i (pahlavi frawa?, frawahr, fraward) – suformuota Ahura Mazdā (arba Amahrspands) pagal pahlavi tekstus - ?eina ? kiekvieno individo vaisi? gimstant, kur ji padeda austi kūno audinius, kuri? viduje yra viduriai [17:11; 57:14, 46]. Po mirties ji gr??ta ? dang?, kur, be to, jie padeda Ahura Mazdā ir Gyvenim? teikian?ioms Dvasioms gimdyti Gyv?j? kosmos? [17:1-4], ir jos sugr??ta ? ?em? per Naujuosius metus, kad būt? dosniai aprūpintos ir i? naujo sustiprintos dalyvavimui kosmoso atgimime [17:49-52]. Visi geros kūrinijos dalykai turi i?ankstin? siel?, pradedant Ahura Mazdā, Gyvyb? teikian?iais Nemirtingaisiais, Saule, ir baigiant Astwad-erta, galutiniu Atgaivintoju [17:80-145; p. 29]. Jos vaizduojamos kaip moterys kariūn?s, kovojan?ios su blogiu, taip pat dalinan?ios liet? savo palaikytojams, bet n?ra jokios prie?asties jas laikyti ?dvasiomis gyn?jomis (arba: angelais)“, kaip da?nai daroma. J? himnas yra Ya?t 13, ir j? da?nai ?aukiamasi ritualuose.Pahlavi tekstuose i?sirei?kimas ?turintis ger? fraward“ ir ?kurio frawahr’ei mes aukojame“ yra naudojamas Zaratu?tros ir kit? senov?s Tradicijos lyderi?.Daēnā māzdayasni, Mazdāyan? Daēnā arba tradicija, pa?od?iui, Vizija (-siela) t?, kurie aukoja Ahura Mazdā’i, yra kosmin? Juosta (kusti) <juosianti?>, kuri taip pat yra tarp kovojan?i? diev? [12:68, 126; 13: 16, 90, 98-101]. Teisiojo Tvirtov? - S?moningumas, padarytas i? Tradicijos Fortūnos ir saugoma frawa?is, supa dang?, kad sulaikyt? blogio j?gas [29:6 A3; 71:100, p. 31].Gyvyb? teikiantis ?odis (manthra spenta, pahlavi Mānsr-spand Mahr-spand) grei?iausiai buvo Ahura Mazdā (poetin?) mintis, i?reik?ta ?od?iais. Jis yra tapatus jo (alsavimui-) sielai [17:80] ir yra taip pat (ve?antis?) Saul?s [90] ve?im?.Teisuolis (arba Patyr?s) ir Patyrusio Pakvietimas (Avestos dahma nar ir dahma āfriti, pahlavi Mard i ahlaw ir Dahmān Afrin) palaiko dang? [23:04]. Pastarasis taip pat yra ir teksto pavadinimas (Yasna 7) ir pasirodo kupranugario forma (Pursi?nihā 31).Dāmi yra sunkiai pagaunama Sen. Avestos būtyb? [7:7-8; 8:4]. Jei ?odis yra susij?s su pers? dām ?tinklas“, jis gali būti Tinklininkas [Web-Keeper] (tod?l ?ia) atsakingas u? tvarking? kosmin? tinkl??; jei jis yra susij?s su Sen. Indie daman ?priri?ti“, jis gali būti atsakingas u? dangaus arklius, tarp j? ir saul?s bei Mitros ve?im?. Jaunesnioji Avesta ?ino dievyb? pavadint? ?Tuo, kuris turi Tinklininko pavidal? [12:66, 68, 127]. Jis yra susij?s su Patyrusiu ?mogum ir Patyrusiu Kvietimu Yasna’je.Kitos dievi?kos būtyb?s ?traukia kelet?, kurioms skirti himnai, tokie, pavyzd?iui, kaip saul? (Ya?t 6) ir m?nulis (Ya?t 7), deiv? Druwāspā, ?ta, kurie turi sveikus arklius arba laiko arklius sveikus“ (Ya?t 9), taip pat kai kurios, kurioms n?ra skirti [himnai], ?skaitant Vanden? At?al? (Avestos, Sen. Indie Apām Napāt, pahlavi ?bān Nāf), ugnies dievyb? debesyse [14:4, 34; 48:95], Nairya Sangha, Nairyo- sangha (pahlavi Nēryōsang), ?heroji?k? prane?im?“, dievi?k?j? pasiuntin? [17:85; 31:5; 57:21; 62:15 65:61]; pahlavi Gō?urūn, Gath? gēu? urwan ?karv?s (arba: jau?io) siela“, pahlavi Buliaus siela pastatyta atskirai, ir jos skundas dievams paskatino Zaratu?tros paskyrim? [26:17; 28; 132:5]; ir kt.DemonaiAvestos daewa (Sen. Pers? daiva), skirtingai nuo Sen. Indie deva (Latin deus), nebenurodo ger?j? diev?.Pagal Gāthās, daēwas prarado savo dievi?k?j? status?, kai buvo apgauti ir padar? klaiding? pasirinkim? [6:6]. Taip, Sen. Indie devos Indra, ?arva ir dvyniai Nāsatyas yra Jaunojoje Avestoje daéwas Indar, Sāuru ir Nānghaithya (pahlavi Indar, Sāwul, Nānghaith), kurie bando veltui nu?udyti Zaratu?tr? Videvdad‘e 19 [20:6-9 ; 24:54].Ger?j? daewas atmintis, ta?iau [8:20], i?liko, ir j? pradinis statusas, matyt, i?liko ?od?i? junginyje ?dievai ir ?mon?s“ (Yasna 29,4). Pagal Jaun?j? Avesta, senieji dievai bendravo su ?mon?mis iki kol Zaratu?tra neprivert? j? pasitraukti ? po?em? [47:14-15].Siekiant sudaryti laipsni?ko ?i? subjekt? demonizavimo vaizd?, Sen. Avestan daēwa bus perteikiami kaip ?(blogasis) senasis dievas“, Jaunesni?ja Avestos daēwa kaip ?blogio dievas“, ir pahlavi dew kaip ?demonas“.Tamsybi? pasaulio valdovas yra Tamsioji Dvasia [9:2], Angra Manyu (pahlavi Ahrimen), pavadinimas, kuris kaip ir Ahura Mazdā, nusistovi tik jaunesniojoje Avestoje, kai originali pavadinimo reik?m? grei?iausiai buvo prarasta (?ia perteikiama kaip Piktoji dvasia). Pahlavi jis vadinamas, Netyr?ja/Purvina Dvasia (Gannāg Mēnōy) ir sakoma, kad jis produkavo, atskirai, Akōman (i? Avestos ?bloga Mintis“), Indar, Sāwul, Nānghaith arba Tarōmad (?panieka“), Tawrij ir Zairij tam, kad būt? prie?inamasi ?e?iems Amahrspandams [20, 56:43; 95:4-6]Kiti demonai apima ?nir?? (Aé?ma, pahlavi He?m), nakties dangaus ?kūnijim?, blog?j? Wayu, per kur? nedor?li? sielos keliauja ? pragar?; Kaul?-atri??j? (Avestos astō-widātu, pahlavi Astwihād), kuris atskiria kūn? ir siel? [27:24, 30:68; 86 :114-117; 92:31]; Akata?a (pahlavi Akta?) ?blog? dalyk? pavidalintoj?“ [20:24-25]; Godum? (? Waran) [20:30, 24:47; 80:1b; 95:5]; moteri?k? pirmin?-demon? Ga?lum? (? Az) [20:31; 27:19]; demonus Trauk-?alin ir Trauk-toli (pahlavi Frazi?t ir Wizi?t, Avestos Wizar?a), kurie velka nedor?li? sielas ? pragar?; ir kitus [20:22 27:19 30:31].Gyv?j? būtybi? sukūrimasAvestoje n?ra ai?kaus ?moni? sukūrimo apra?ymo. Avestoje pirmieji du gyvi padarai, pirmasis ?mogus, gyvas, bet mirtingas (Avestos Gaya Martān, pahlavi Gayōmard), ir Bulius, atskirai (Avestos gao [aēwō-dāta], Pahlavi gāw [ēk-dād]), pamin?ti frawa?is s?ra?uose (Yasna 23,2, 26,5, Ya?t 13,86-87) ir s?ra?e būtybi?, kurioms atiduodama pagarba ir aukojamos atna?os (Yasna 68,22, Vispered 21,2), ir visuose juose jie eina prie? Zaratu?tr?. Taip pat Bulius atskirai yra pamin?tas himne M?nuliui, ir apie kur? sakoma, kad turi ?s?kl?“ (chithra 7 Ya?t, Niyāyi?n 3).Ta?iau pahlavi tekstuose yra i?samesni pasakojimai apie abu ir j? mirt? po Mai?to, ir kaip jie tapo ?moni? ir namini? gyvūn? prot?viais [23:15, 28, 36-37; 25:12-14; 27:19-26; 29e-f; 31:1-5; 32:9].Videvdad‘e [18] ?monijos istorijoje aukso am?iuje vald? Yima. Gyvos būtyb?s buvo nemirtingos, o siekdamas i?vengti gyventoj? pertekliaus, Ahura Mazdā siun?ia tvan?, kad j? suma?int?, bet pasako Yimai statyti bunker? (warn), kuriame gyv? būtybi? egzemplioriai būt? i?saugoti. Pagal pahlavi tekstus, bunkeris bus atidarytas, kad v?l apgyvent? ?em?, kai pasaulyje v?l gyventoj? skai?iaus suma??s per paskutin? tūkstantmet? [65:56 pasaulio katastrofa, kuri? sukelia, 67:36].Mitinis ?i? istorij? settingas yra Geros teis?tos Up?s (pahlavi geros Dāitī) Arij? Ekspansija (Avestos airyanam vaējō, pahlavi ?rānwēz), pirmoji i? ?emi?, sukurt? Ahura Mazdos (Videvdad 1,2), kur Ahura Mazdā [!] ir senov?s herojai bei Zaratu?tra kovojo su blogio j?gomis [15:17; 18:20; 23:13,15; 25:12; 47:14; 62:3].Mitin? istorija ir Zaratu?tros mitasPirm?j? Am?i? herojai-aukotojaiKeletas i? ilgesni? ya?t? (5, 9, 15, 17, 19) turi s?ra?? figūr?, kurios aukojo didiesiems dievams tam tikroje vietoje, ant kalno ar prie up?s, pra?ydamos diev? jam ar jai i?pildyti nor?. Keli, kurie nebuvo i?klausyti, buvo post-Avestiniai epiniai piktadariai.Avesta pateikia kelet? detali?, ta?iau standartin? s?ra?? prigimtis ir negausi? nuorod? pobūdis daro tik?tina, kad mes susiduriame su senov?s Zoroastr?- Irano epikos tradicija. Paraleliniai motyvai Indie epuose rodo, kad kai kurios detal?s siekia Indo-Irano epikos tradicijas, net indoeuropie?i? tradicijas.Pahlavi tekstuose mitin? praeitis tapo mitine Irano karali? istorija nuo ?monijos sukūrimo, toliau kalbant apie Zaratustros gimim? ir mirt? karaliaus Kay Wi?tāspos valdymo metu, ir tolimesn? istorij? iki istori?k? achemenid?, arsakid? ir sasanid? karaliavim? iki pat arab? u?kariavimo. Persi?kame epe Ferdousi ?āh-nāme, ?Karali? knygoje“, ?i mitin? istorija yra papasakota dar smulkiau. Ta?iau jos centrinis persona?as, Rostam, yra vos pamin?tas pahlavi tekstuose [40:10 68].Ankstyviausi mitaiHao?yangha (pahlavi Hō?ang) yra tas, kuris buvo anks?iau vis? kit? (Avestos para-dāta, pahlavi / pers? pē?-dād ?pad?tas ? viet? anks?iau (kit?)“). Avestoje, sakoma, kad jis vald? (senuosius) dievus ir ?mones visose ?em?se septyniuose ?emynuose [12, 12; <: 9], ir jam buvo suteikta galimyb? i?kirsti du tre?dalius sen?j? diev?. Pahlavi literatūroje ir pers? epuose jis kilo i? pirm?j? dviej? ?moni?, ir pers? epe jo epitetas tampa pirmosios dinastijos pavadinimu.Taxma Urupi (pahlavi Tahmōraf) daug dar? to paties kaip Hao?yanga, ta?iau ?alia to, ?jodin?jo ant piktosios dvasios, perkeistos ? arklio form? tris ?imtus met? aplink abu ?em?s kra?tus“ (Ya?tos 15.12,19.29). Ta?iau Persijos Zoroastristin?j literatūroj yra dalis ilgesnio pasakojimo, kuriame ?traukta ir tai, kad jis buvo prarytas Ahrimano, ir tada i?gelb?tas Jam?īd‘o (Yima), kuris i?trauk? j? i? demono rank?. D?l to Jam?īd ranka tapo raupsuota, ir buvo nepagydoma, kol karv? nenusi?lapino ant jos, kas atskleid? gydom?sias karvi? ?lapimo savybes (Avestos gao-maēza, [116 Pahlavi gōmēz; 135:6; 136:27]).Yima arba Yima kh?aēta ?spinduliuojantis (?) Yima“ (pahlavi Jam ir Jam?ēd), yra susij?s su sen. Indie Yama, kuris tapo T?v? ?em?s (i?keliavusi? prot?vi?) karaliumi. Ta?iau Avestos Yima tapo pirmuoju ?em?s karaliumi, aukso am?iaus karaliumi, i?rinktu paties Ahura Mazdos [18:4-6]. Jis aukodavo dievams, kad jam būt? suteikta galimyb? padaryti gyvas būtybes nemirtingomis, o klimat? nuosaikiu [47:4-5]. Jam buvo patenkintas jo noras, bet tada tam tikru būdu jis prasi?eng? meluodamas ar padar? nusikaltim? eksponuodamas hibrid?, ir, pagal v?lesn? tradicij?, buvo nuverstas nuo savo sosto ir klajojo ?em?je, kol buvo perkirstas perpus Spitiyura‘os (padedant Dahāg‘ui), ?e??linio charakterio, pamin?to Avestoje (Ya?t 19,46 ir sakoma v?lesn?je literatūroje, kad yra Jamo brolis (Bundahi?n 35,3-5).Azhi Dahāka ?Mil?inas (?) Drakonas“ (pahlavi Azhidahāg / Azhdahāg Dahāg, Pers? Zohhāk), yra pirmasis mitin?s istorijos akto blogietis, kuris aukojo, kad sugeb?t? suma?inti gyventoj? skai?i? ?em?je, - pageidavimas, kuris nebuvo i?klausytas. Atna?a buvo paaukota Babri ?em?je, kas gali reik?ti ?bebras“, ta?iau v?liau buvo tapatinama su Babilonu, kuris yra Pahlavi tradicijoje. Dar v?liau pers? epas padar? j? arab? karaliumi. Net ir tada buvo prisimenama jo gyvati?ka prigimtis: dvi gyvat?s i?augo i? jo pe?i?, kurias reikia maitinti per par? 15-a jaun? vyr? ir 15-a jaun? moter?, kas primena Minotauro istorij?.Thraētaona (pahlavi Frēdōn) yra Irano Drakono ?udikas, kuris sugavo Azhi Dahāka, ir, pagal pahlavi tradicij? [35; 40:2; 41:26; 47:8] sukaust? j? Irano did?iajame ugnikalnyje, Dumbāwand kalne, dartiniame Demāvand ? ?iaur?s rytus nuo Teherano. Jis taip pat i?laisvino dvi gra?ias moteris, Sanghawachi ir Arnawāchī (?ta, kuri i?taria prane?imus“ ir ?ta, kuri i?taria klaidas“?), apie kurias v?lesn?je tradicijoje sakoma, kad yra Jam?ēd seserys [35]. Thraētaona tur?jo tris sūnus, kurie, pagal pahlavi tradicij?, po t?vo mirties pasidalino ?em? tarpusavyje: Salm gavo Rom?, Tūz Turkestan?, ir Erij Iran? [40:3; 41:26]. Ta?iau du vyresnieji sūnūs nu?ud? jauniausi?, bet savo ruo?tu buvo Manu?chihr‘o nu?udyti i? ker?to. Frēdōn anksti tapo seniu, nes paniekino Ohrmazd? [62:9].Thraētaona / Frēdōn buvo prisimenamas gydant, ir jo vardas gali būti susij?s su Thrita, pirmuoju ?mogumi gyduoliu [30:26, 67].Kersāspa (pahlavi Karsāsp, ir tt, Pers? Gar?āsp, Sām [Nariman]) buvo garbanotas jaunuolis, kuris nu?ud? kelet? drakon?, taip pat padar? gandarva, kuris gyveno Wouruka?a jūroje ar ?alia jos. Pagal pahlavi tekstus jis guli miegodams iki laiko pabaigos, kada bus pa?adintas, kad nu?udyt? Azhdahāg, kuris lau?o savo pasi?ad?jimus. [47:10; 63:61; 67:40-42; 69:31]KawisEil? figūr? su epitetu kawi (pahlavi kay) ?traukti ? kov? su iranie?i? arch-prie?u Frangrasyān (pahlavi Frasiya [b], Pers? Afrāsiyāb), piktadariu i? antrojo mitologinio istorijos veiksmo ir Turianu /Turanie?iu- terminas, kontrastuojantis su Arija [39; 40:5-14].A?tuoni kawis pateikiami Avestoje kartu: Kawāta, Aipiwohu, Usan (Usadhan), Ar?an, Pisina, Biyar?an, Siyāwar?an [40:11-13; 41:38] ir Haosrawah [36].Kawi Usan (arba Usadhan, pahlavi Kāy-Us, Pers? Kāvūs, Qābūs), apie kur? Avestoje i?samesn? informacija n?ra pateikiama kokia nors kitokia, kaip tik standartinis noras tapti g?rio ir blogio valdovu, turi pasakojimus Pahlavi tradicijoje, o vardas yra glaud?iai susij?s su Sen. Indie Kavya U?an [40:8-12; 41:37].Kawi Haosrawah (pahlavi Kay Husrōy, Pers? Kay Khosrow) yra paskutinis i? sen?j? kawis [37, 40:14; 41:39]. Pagal pahlavi tradicij?, jis neturi mirti, ta?iau miega iki laik? pabaigos, kai bus pa?adintas, kad ?vykdyt? tai, as jam skirta [41:40; 69:31-33].Haoma (pers? Hūm) yra pateikiamas ?ioje tradicijoje kaip didvyris, kuris sugavo Frangrasyān ir atved? j? pas Kawi Haosrawah [38]. Palyginus himn? Haoma‘i (Yasna 11,7): ?Tegul Haoma nesuri?a tav?s kaip suri?a piktadar? Turiet? Frangrasyān?, viduriniame tre?dalyje ?ios ?em?s, sukaustytas gele?imi“.Kawi Wi?tāspa ir karas su Khiyoniais Tre?iasis mitin?s istorijos aktas vaizduoja Zaratu?tr? ir kai kurias figūras, pamin?tas Gathose, da?nai vadinamas ?Gathi?ku ratu“, ta?iau be i?samesn?s informacijos. Jaunesniojoje Avestoje ir v?liau jie dalyvauja kovoje prie? khiyonijus ir j? karali? Arjadaspa (pahlavi Arzāsp), [kovojan?ius] prie? Zaratu?tros i? Spitāmas daēnā, ir svarbiausias tarp j? Kawi Wi?tāspa (Gathi?kas Wi?ta-aspa, turbūt ?tas, kuris paleid?ia savo arkli? vadeles“; pahlavi Kay Wi?tāsp, Pers? Kay Gu?tāsp), Luhrāsp sūnus [2:14; 40:14-16; 11:41, 52; 54; 55].Zarathustra ir Gathi?ki persona?ai Senojoje Avestoje Gāthās‘e Zaratustra (?tas, kuris turi piktus arba senus kupranugarius?“) pateikiamas kaip pirmasis aukotojas gyv?j? pasaulyje ir kit? ?vardint? asmen? kaip esan?i? Ahura Mazdā namuose [43, 45:14].Mes randame Zaratustr? tre?iu, antru ir pirmu asmeniu, ir, jei pa?velgsime ? Gāthās struktūr?, matome, kad svarbiausios tre?io asmens nuorodos yra rinkinio ?vade ir i?vadose, kas suponuoja, kad gath? poetas pasakoja Zaratu?tros istorij?, tikriausiai ankstyv?j? pahlavi Zaratu?tros pasakojimo versij?.?vade ? pirm?j? Gāthā pasakotojas pristato savo poem? subjekt?, tik?damasis dievi?kos paramos, tokios, pvz., kaip kad Zaratu?tra, kurio pagalba jis nugal?jo blogio j?gas [42:6], d?l ko jis v?liau pra?ys atlygio [103]. Toliau mums papasakojama, kaip Ahura Mazdā pasirinko Zaratustr? atlikti aukojim? gyv?j? pasaulyje [42], ir po kurio laiko mes matome Zaratu?tr? atliekant? aukojim? [102].Antrosios Gāthā prad?ioje Zaratu?tra pirmuoju asmeniu prisistato kaip Ahura Mazdā gyriaus giesmininkas [44:7-8; plg. 59:55-57]. Jis tada ?sivaizduoja save kaip poetinio konkurso nugal?toj? ir kaip gaunant? savo atlyg? Ahura Mazdā‘os Giesmi? Namuose kartu su Wi?tāspa ir kitais praeities poetais - aukotojais, ?skaitant Huwagwa brolius Fra?ao?tra ir Jāmāspa (Gath? Fra?a-u?tra ?su riebiais kupranugariais“ ir Jāmāspa ?su prakauliais arkliais) [45:14]. Paskutin?je strofoje poetas i?rei?kia s?kmingos aukos vilt?, vertos Zaratustros, ir gra?aus atlygio i? Ahura Mazdā‘s [45:19]. Dabar aukotojas ko gero vaidina, kaip tai buvo, Zaratustros vaidmen?, kaip atlieka aukotojas Yasna 8 [107:7].Link tre?ios Gāthā pabaigos poetas v?l remiasi Zaratu?tros dievi?kosios paramos ir atlygio pavyzd?iu [46:12].Ketvirtoje Gāthā‘je tre?io asmens nuorodos ? Zaratustr? kaupiasi, kai poetas u?tikrina mus, kad jis yra i?tikimas Zaratu?tros pavyzd?iui (Yasna 51.11), kad jis gali tik?tis opozicios jo (t.y., aukos) keliui link dievi?kosios prezencijos, kaip tai atsitiko Zaratu?trai (Yasna 51,12), bet kad jis pasitiki Zaratu?tros atlygio pa?adui (Yasna 51,15). ?i Gāthā turi ilg? s?ra?? ?Gath? rato“ nari?, einant? po nuorodos ? ?atlyg?“ (mizhda), seniai pa?ad?t? Zaratu?trai, ir su kuriuo Ahura Mazdā ateina link Giesmi? Nam?.Penktojoje Gāthā‘je poetas teigia akivaizdyb?: Zaratu?tros auka buvo, kaip pasakyta ir i?girta, geriausia (Yasna 53,1). Tod?l, kad būt? s?kmingas, aukotojas turi sekti jo pavyzd?iu, tapti ?Zaratu?tros sūnumi“, kaip ir kiti, tarp j? Wi?tāspa (Yasna 53,2). Zaratu?tros jauniausia dukra Pouru-?istā (?pasteb?ta daugelio“), kaip jos t?vas ir Wi?tāspa, vienas i? Spitām?, padeda savo t?vui vyti tams? ir priartinti nauj? au?r? (Yasna 53,3).Gāthās baigiasi Airyamano (Yasna 54,1 [104]), kuris teikia param? tiems, kurie turi Zaratu?tros ger? mint?, kilme.Zaratustra ir Gathin?s figūros Jaunesniojoje AvestojeJaunesniojoje Avesta ? Zaratu?tr? - da?nai kreipiamasi kaip ? spitāma, ?i? Spitāmas“ arba ?Spitāma-sūnus“ - aukojantis, ?lovinantis Ahura Mazdā, ir kovojantis su blogio dievais ir Blogio dvasia, re?ituojant ?ventas i?tarmes [47:13-15; 49:19-20; 56]. Jis yra imituojamas dabartinio aukotojo, kuris taip pat nuorodo ? save kaip ?Zaratu?tr?“, arba ?Zaratu?tros sūn?“ [107:7; 109].Himne Haomai jo gimimas yra apra?ytas kaip atlygis jo t?vui Pouru?āspai (?tas, kuris turi pilkus arklius“), kur? ?is gavo, spausdamas haoma [47:13]. Himne frava?iams visi tvariniai, sakoma, d?iaug?si jo gimimu ir Zaratu?tra pateikiamas kaip trij? socialini? klasi? prototipas, ypa? s?kmingas aukotojas [48:87-90]. Keletoje giesmi? Ahura Mazdā vaizduojamas kaip aukojantis kitoms dievyb?ms (?skaitant ir save pat?, Ya?t 1.9), kad suteikt? jiems j?g? vykdyti savo kosmines funkcijas, taip Zaratu?trai parodant s?kmingo aukojimo model? [12:119; 15:01 ].Zaratu?tra taip pat pasirodo mitini? aukotoj?, kurie aukojo, kad gaut? tam tikr? atlyg?, s?ra?e. Zaratu?tros pra?ymai apima galimyb? pad?ti tiek Wi?tāspai, tiek ir Hutaosā‘i (Wi?tāspos karalien? v?lesn?je tradicijoje), kad pad?t? jo daēnā‘i savo mintimis, ?od?iais ir darbais [51, 52:26].Zaratu?tros ?mona Hwōwī aukojo ?istā‘i [53:15], kad gaut? ger? vyr?, ir jo motina Dugdōwā minima viename Avestos fragmente. Taip pat yra nuorodos ? Zaratu?tros sūnus, tarp j? tris Atgaivintojus, kurie gims i? savo t?vo spermos, i?saugotos Kansaoya e?ero dugne [56:5, 63:62, 64:66, 92]. Zaratu?tra tur?jo ir kit? sūn? [65].Wi?tāspā taip pat aukojo Druwāspā‘i, kad gr??int? j? namo nuo khjonij? Humāyā [52:32], kuri v?lesn?je tradicijoje tapo Dārāy motina (?r. toliau). Hutaosā, savo ruo?tu, paaukojo Wayu, kad Wi?tāspa padaryt? j? savo nam? ponia [55].Zarathustra ir Gathiniai persona?ai Pahlavi tekstuose ir v?liau ?ia mes randame i?vystyt? Zaratu?tros legend?, ?traukiant ir dievi?k?j? plan? jam, stebukling? gimim?, jo susitikim? su Wahman‘u, kuris nuved? j? Ohrmazdo akivaizdon, jo prie?us, ir trij? jo eschatologini? sūn? gimim? [57-62]. Zaratu?tros komponent? surinkimas yra apibūdinamas kaip yasna ritualas [57:46-47; plg. 105:1, p. 35].Istorija, kaip Wi?tāspa gavo tradicij? (dēn), ir jo kova su khjonijais taip pat papasakota Memorial Zarēr, heroji?kame Epo stiliaus karo tarp Wi?tāspos ir Arzāspos d?l Tradicijos, kuri? atne?? Zaratu?tra, naratyve.Istorinis periodas Pahlavi tekstuosePahlavi tekstuose po to seka istorin?s dinastijos. Wi?tāspos sūnaus Spandyado dukra ar anūk? (Wahmano dukra) Humā tampa Dārāy (Darijaus) motina, galbūt tod?l, kad Achemenid? Darijaus t?vas taip pat buvo vadinamas Wi?tāspa [19:01; 122-124].Po Dārāy eina Dārāy, sūnus Dārāy, ir Aleksandras. ?itie ankstyvieji karaliavimai taip pat dabar yra legendinai, stipriai ?takoti ankstesni? mit? [40:19].I? 500-? met? arsakid? karali? valdymo Pahlavi tradicijoje i?liko tik Walakh?o atmintis.Taip pat ir i? pirm?j? sasanid? ?imtme?i? buvo i?saugota ma?ai istorini? fakt? [40:20-26]. Bundahi?n 33 skyriuje tik Ardakh?ahr (Arda?ir) yra minimas tre?iame am?iuje, ir i? kart po jo eina ?āpūras (II), sūnus Ohrmazd‘o (II) [Narseh sūnaus], nors 35 skyriuje jis, sakoma, kilo tiesiogiai i? jo bendravard?io Ardax?ahr‘o (achemenid? Artakserkso atminimas) sūnaus Wahman‘o, sūnaus Spandyād‘o. Ta?iau kitur ?āpūr’as, Ardakh?ahr‘o sūnus, taip pat pamin?tas ir Arda?iro, Pābago sūnaus darb? knygoje, kuri turi Arda?iro ir jo sūnaus ?āpūro istorij?, taip pat ir jo anūko Ohrmazdo (I) gimimo istorij?.Eschatologija ir pasaulio pabaigaZarathu?tros aprei?kimas inicijuoja paskutinius tris tūkstantme?ius iki ?io pasaulio pabaigos. Jo trys sūnūs Atgyvintojai (Avestos sao?yant, pahlavi Sō?āns), gim? i? s?klos, i?saugotos Kansaoya e?ere (pahlavi Kiyāns?), pasirodys intervalais kas tūkstantis met?, kad vest? pasaul? ar?iau pabaigos: Ukh?yad-erta, ?kuris augina Tvark?“ (pahlavi U?ēdar), Ukh?yad-nema, ?kuris augina pagarb?“ (U?ēdar-māh); ir Astwad-erta, ?kuris suteikia Tvarkai kaulus“ (Sō?āns) [63:128-129; 67:43 -45]. Galime pa?ym?ti, kad pagal tradicin? skai?iavim?, 2000-ieji m.e.m. tur?t? būti ma?daug U?ēdar-māh tūkstantme?io viduryje.Per ?? laik? ?vairios nelaim?s suma?ins gyventoj? skai?i? pasaulyje, kuris tada v?l bus apgyvendintas i? Yima bunkerio [66, 67:36]. A?dahāg (Dahāg) valdys laisvai, bet bus u?mu?tas Kersāspos [67:40,42; 69:31]. Wi?tāspos sūnus Pi?yōtanas (Avestos Pi?i?yaothna) ves kariuomen? sunaikinti stabmeld?i? ?ventykl? [67:33].Galiausiai, Astwad-erta, Sao?yantas par excellence, prikels mirusius [61:6; 70:3, 6-7, 16, 23, 92:15] ir jie susirinks Isad-wastro, ?Ganykl? ie?kotojo“ (pahlavi Isadwāstar [61:2; 65:56]), kito Zaratustros sūnaus, Susirinkime [70:10-15]. Dangaus drakonas (Gō?ihras) kris ? ?em? ir sudegins j? [70:17]. Galiausiai, per?jusi per i?lydyto metalo up?, ?monija bus visi?kai apvalyta nuo savo nuod?mi? ir ?eis ? roj? [70:18-19, p. 33].Sō?ānsas ir jo t?vas baigs auk? grand? gyv?j? pasaulyje [69:32-33; 70:23], plg. Dēnkard 9.33.5 ?Tobulinimo metu Zaratu?tra, trij? laik? būtyb?, veiks kaip vyriausiasis kunigas (zōd) u? ?? vis? pasaul? ... ir Wi?tāspa i? Nodar ?eimos veiks kaip pri?iūrintis kunigas (srō?āwarz).“Ahura Mazdā atliks paskutin? auk?, pad?damas Srō?ui ir taip sukurs Paskutin? Kūn?, tai yra galutin?, nuolatin? egzistencij?, ir pasaulis bus nuolat fra?a ?Sultingas“, tai yra, kupinas vaisingumo ir sultingumo [ 6:9; 45:19; 61:6; 69:34; 70:29; 71:100; 92:15; 103:15]. [V?lesniuose tekstuose, kur pradin? fra?a reik?m? buvo prarasta, a? naudoju terminus Perfect ir Perfectioning; Renovacija taip pat pla?iai naudojama.]Neai?ku, kiek v?lyvoji Eschatologija jau yra Senojoje Avestoje, bet kasdienis pasaulio atnaujinimas gal?jo būti m?stomas kaip vedantis prie galutinio teismo ir galutinio atnaujinimo, kada Tvarka ?gis kaulus ir pasaulis bus nuolat fra?a.Kūnas ir sielaPagrindin?s ?mogaus kūno sudedamosios dalys ir protiniai geb?jimai yra da?nai vardijami Senojoje Avestoje, nors mes ne visada galime jas identifikuoti. Senojoje Avestoje jie yra minimi kaip dalis keitimosi dovanomis tarp dievo ir ?mogaus: jie buvo duoti ?mogui dievo, ir savo aukomis ?mon?s gr??ina dovanas, kurias dievas jiems dav?, bet jam priklauso.?mogus susideda i? materialaus kūno ir ?vairi? nemateriali? psichikos dali?. Darijus ypa? atsargus, atkreipdamas d?mes?, kad Ahuramazdā suteik? jam tiek gero m?stymo, tiek ir kūno savybes, ir bausmes, kurias jis skiria, kurios susideda i? to, kad atima pagrindines kūno funkcijas [76].Mirtis ?vyksta tada, kai s?mon? ir kaulai yra atskiriami vienas nuo kito, ir s?mon? palieka kūn? [92:23].Senojoje Avestoje dvi pagrindin?s sudedamosios kūno dalys yra ?kaulai“ (ast) ir ?gyvyb?s alsavimas“ arba ?gyvybingumas“ (u?tāna), bet taip pat yra kitos, tarp j? ir ?forma“ (kerp) ir ?kv?pavimas“ (anman), s?mon? (baodah, pahlavi boy), taip pat trys, kurios dar n?ra gerai suprastos: ahu, kuri paprastai nurodo ? makrokosmos?, gaēthās, kuri paprastai rei?kia ?gyvos būtyb?s, bandos“, ?audini? s?sajos, tekstūros“ (uta-yuti) ir ?(audinio) j?ga“ (tawi?ī), kurios, atrodo, laiko kūn? visumoje [7:11; 103:13-14; plg 72-73.].Kai kurie kiti kūno aspektai aptarti Avestoje. Jau Gāthās‘e Gyvyb? teikiantis Nuolankumas, sakoma, apvalo mirting?sias moteris po gimdymo (Yasna 48,5), ir pasakoma, kad Ardwi Sūrā Anāhitā apvalo vyr? sperm? ir ?s?ias pastojimui, o taip pat ir moter? pien? [15:02].Avestos ?mogus turi tris ?sielas“: frawa?i ?pra-siel?“; urwan (pahlavi ruwān), ?(kv?pavimas)-siela“; ir daēnā (pahlavi dēn) - ?vizija (-siela)“ [7:11, 72-73; 78-79]. V?liau taip pat yra ir pahlavi gyān (jān) ?siela“, be kurios n?ra gyvyb?s [19:07; 26:15; 29e: 3; 31:3; 71:100; 87:9; 92:15, 23, 97:13; 135:9, 136: 19a, 26].Prasiel? yra padaryta minties pasaulyje ir egzistuoja anks?iau u? asmen?, ir siun?iama ? gyv?j? pasaul?, kai asmeniu yra pastojama, kad pad?t? formuotis vaisiui ir gimdymo metu [17: 11]. Ji gr??ta ? kit? pasaul?, kai asmuo mir?ta. Zaratu?tros frawa?i tur?jo ypating? reik?m?, ir Zaratu?tra da?nai turi epitet? ?kurio frawa?i yra garbinamas“. Pahlavi knygose mes turime i?samesnius apra?ymus vaik? formavimosi ?s?iose [70:5]. (Kv?pavimas-) siela palieka kūn? po mirties ir keliauja ? Anapil?, kur bus teisiama. Pahlavi siela, kuri palaiko kūn? gyv?, yra gyān, o ? anapus eina ruwān [6 skyrius].Daēnā yra tai, kas leid?ia ?mogui ?matyti“ minties pasaulyje, bet ji taip pat pasirodo (kv?pavimui-) sielai moters forma, reprezentuodama visum? asmens min?i?, ?od?i?, ir darb? gyvenime, kurie lemia, kaip ji atrodo, ir pagal kuri? siela yra vertinama anapus [82; 87:15-16, 19-20]. ?is ?odis da?nai ver?iamas kaip ?religija“, ta?iau tai taikoma tik tam tikrais dēn vartojimo atvejais Pahlavi literatūroje, ir n?ra jokios prie?asties manyti, kad ?odis gal?jo tur?ti moderni? religijos prasm? Avestoje ir ankstyvaisiais Sasanid? laikais. ?ia jis paliktas nei?verstas, arba perteikiamas kaip Tradicija, tai yra (?odin?) Zoroastrin? tradicija [p 35-6].Tarp mentalini? geb?jim? ?mintis“ arba ?m?stymas“ (manah) kontrastuoja su kalb?jimu ir veiksmais, ir vis? pirma rei?kia mintis, bet taip pat ir prot?, kur mintys ir daromos ir saugomos.Protas kontrastuoja su ?i?mintimi“ (khratu, pahlavi khrad), kuriame yra sukaupiamos ??inios“ arba ?i?mokimai“ (pahlavi dāni?n, dānāgih) ir pasaulio ?suvokimo“ (āgāhih), ir padeda nuspr?sti, k? daryti [76 ]. Jis turi dvi sudedam?sias dalis: pirmoji i?mintis yra ta, su kuria gimstama (āsna khratu, pahlavi āsn-khrad), o antroji i?mintis ?gyjama per patirt?, k? ka?kas ?i?girdo ausimi“ (gao?ō- sruta khratu, Pahlavi gō?ōsrūd-khrad) [13 : 2; 19:05; 80:56; 97:41; 99:2; 135:9]. Taip pat ?r. [45:3-4; 103:14, p. 34].Jaunojoje Avestoje ir Darijaus ?ra?uose mes matome, kaip pagrindini? psichikos ir kūno galimybi? pa?alinimas yra naudojamas kaip bausm? [74-76].Tekstai taip pat vardija s?ra?? kit? geb?jim?, kuriuos kartais yra sunku apibr??ti. Pavyzd?iui, Avestos ir sen. pers? u?i gal i? prad?i? rei?k? ?ausis“, tada ka?k? pana?aus ? ?sugeb?jim? gird?ti“ [74, 76], ta?iau pahlavi ō? (u?) pasirodo kaip rei?kiantis ?prot?“ arba ?atmint?“, o modernia pers? hū? yra ?s?mon?“, kuri buvo Avestos baodah, pahlavi boy, ?kvapo“ (Avestos baodi, pers? bū) homonimas.Pahlavi tekstuose be ō? ir gyān yra keletas nauj? termin?, kurie gali būti preliminariai apibr??ti kontekstuose: wārom, kai kurie giliai esantys organai, ??aknis“, okh (Avestan ahu ir ahwā, kurio reik?m? ir funkcijos neai?kios), khēm ?savyb?“, khōg ?temperamentas, polinkis“, wir ?percepcija“, gōhr ?esm?“, ēwēn ?(kūno?) r?mas“, ir kiti [19:07; 79-81; 135: 9, ?r. taip pat referencijas ? ?siel?“, p. 31].Mirtis, Atlygis ir Bausm?Mir?tant kūnas mir?ta, bet prasiel? gr??ta ? dang?, o (kv?pavimas-) siela būna prie mirusiojo lovos tris naktis. Tada, au?tant, ji pradeda savo kelion? ? kit? pasaul?, lydima savo daēnā’os (dēn) moters pavidalu [82:30 85-87]. Ji veda siel? prie Ataskaitos Ford’o (pahlavi ??inwad tilto“, arba Raud? per?jos“) [45:10; 82:30; 85-87], kur jos mintis, ir t.t., pasveria Ra?nas tobulomis svarstykl?mis [85:27; 86: 119-120]. Pagal jos ger? ir blog? min?i?, ir t.t. svor?, siela arba kirs tilt?, dabar tok? plat?, kaip ir ilg?, ir i?keliaus ? Geriausi? egzistencij? [19:5; 60a: l; 108:19] ir taps viena su Tvarka, arba kris ?emyn ? pragar?, kai jis taps siauras kaip skustuvo a?menys.Nedor?li? sielos bus kankinamos pragare iki pasaulio pabaigos, kai mirusieji bus prikelti ir tur?s pereiti up? i?lydyto metalo, kur sudegs visos likusios nuod?m?s [70:16-21; plg. 71, p. 29].Kaip ir su Eschatologija, n?ra visi?kai ai?ku, kiek ?is mitas jau buvo Senoje Avestoje, bet ?r. [45:10-11].Tam tikri asmenys gal?jo aplankyti kit? pasaul? per dvyn?, ?kuris keliaudavo ten patikrinti Tradicijos ties? [2:22 136:19 c]. Pavyzd?iui, Kerdīras [85].EtikaZoroastrizmo etika yra paprasta: tai, kas prisideda prie būsimos g?rio pergal?s prie? blog?, turi būti rekomenduojama ir atlyginama, vis? pirma tiesumas ar s??iningumas, teisingumas, dosnumas ir nuosaikumas; kas ne - turi būti vengiama ir baud?iama, ypa? kreivumas, apgaulingumas, nes??iningumas ir ?yk?tumas ar godumas. ?ios pagrindin?s vertyb?s yra pakartotinai pabr??iamos ir detalizuojamos [95, 96; 131:73, 131, 135]. Tarp svarbiausi? dorybi? yra rūpestis varg?ais ir s??iningumas: traktavimas vis? vienodai, tiek auk?to, tiek ir ?emo. Saikingumo principas, nei per daug darant, nei per ma?ai, - svarbiausias. Prie?ingos yra godumas, geismas, tro?kimas, neapykanta, pavydas ir t.t. Labiausiai bendriniai terminai yra frāron ir abārōn, ma?daug, ?moralinis g?ris ir blogis“. Buvimas teisingu ir s??iningumu, be kita ko, apima susilaikym? nuo ?mei?to.Vedybos su artimiausiais giminai?iais (t?vais, broliais ir seserimis, vaikais), buvo sakoma, yra vienas i? svarbiausi? ger? darb? (pahlavi khwēdōdah), kurio pavyzd? pateik? trys dievi?kos ir mitin?s s?jungos: Ohrmazdas ir jo dukra Spandārmad (?em?), Gayōmardas ir jo motina Spandārmad, ir pirmieji du ?mon?s Ma?i ir Ma?iyām [97]. Toki? s?jung? istori?kumas buvo daug diskutuojamas, ir, nors yra konkre?i? ?rodym?, n?ra ai?ku, kiek pla?iai jos buvo praktikuojamos ?vairiose kartose bendroje populiacijoje.Būdamas penkiolikos met? Zoroastras ar Zoroastr? prisiima atsakomyb? u? savo elges?, kai apsivelkami ?venti mar?kiniai ir ?ventas dir?as u?sijuosiamas pirm? kart? [14:13 99-101]. Pagal savo simbolik? ?ie du ai?kiai parodo ?mogaus mikrokosminio makrokosmoso analogo bobūd? [100; 101: 9-23]. Mar?kiniai reprezentavo dang? ir Ger? Mint?, o dir?as - kosmin? Juost?, Daēnā Māzdayasni (pahlavi Dēn Māzdēsn) [88; 101:14 -18, 22].Visuma asmens ?statymus gerbian?i? veiksm? buvo vadinama ?darbas ir ?statymas“ [31:11, 57:35] arba ?darbas ir religiniai veiksmai“ [92:50].RitualaiYasna, Ritualinis Pasaulio At-KūrimasYasna, pa?od?iui, ?auka“ buvo tekstas, lydintis rytin? ritual? (yasna), vykdom?, siekiant atkurti ?viesos pasaul? po tamsos laikotarpio. Jis yra sudarytas kaip apsikeitimas dovanomis tarp sve?i?- draug?, kur aukotojas aukoja Ahura Mazdāi visk?, ko reikia jam v?l gaminti nauj?, derling? pasaul?, ?skaitant kaulus ir gyvyb?s alsavim?, kuo Ahura Mazdā atkuria pasaul? ir atlygina aukotojui.Senojoje Avestoje yra duodama ai?kiai suprasti, kad visatos sutvarkymas buvo pasiektas dievi?ka auka, ta?iau tik pahlavi tekstai pamini pirmin? auk? ai?kiai. 29 Yasna‘je, kai Zaratustra buvo pasirinktas Ahura Mazdā‘os, kad būt? pirmasis ?mogus aukotojas, jo u?duotis buvo nuleisti ?emyn tarp gyv?j? ingredientus aukos, jau suformuotos Ahura Mazdā‘os [43:7].Saul?to dangaus atnaujinimas yra pasiekiamas per bulius, kurie traukia saul?s ve?im? per dang?, kurie yra identifikuojami kaip poet?-aukotoj? ?vedanti i?mintis“ (khratu), o jo var?ovai pasiekia tik prie?ing? poveik? savo apgail?tinomis pastangomis [45:3-4, plg. 103:14]. Kai aukojimas yra s?kmingas, Tvarka bus atgaivinta [44:16].Jaunosios Avestos yasna yra atkartojimas pirm?j? aukojim?, atliekam? dviej? kunig?, zaotar ?nuliejiko“ (pahlavi zōd), kuris tik kart? pamin?tas Senojoje Avestoje, ir jo pad?j?jo, rāspī (pahlavi nepaliudytas Avestoje * rathwiya, to, kuris yra atsakingas u? ratus).Yasna prasideda teigimu, tvirtinan?iu aukotojo priklausym? g?rio pasauliui ir jo ry?t? j? sugr??inti atgal, po ko seka, Yasna 1-7, skelbimas ir surinkimas (niwaidaya- hankāraya-, Pahlavi niwēy- hangerd-), o tada tvarkymas pasaulio dievi?kojo modelio sudedam?j? dali? (ratus) taip, kad būt? reprezentuotas pirmapradis kūrimas [105].Modeliai yra pateikiami s?lyginai pastoviu s?ra?u, kuriame yra gyvi dienos skyriai, pradedant laikotarpiu prie? au?r?, ir susij? elementai, i? viso 33. ?ia sekama m?nesi? (naujas m?nulis, pilnatis, 23-ios dienos m?nulis) ir sezon? (pavasario, vasarvid?io, derliaus, rudens, vidur?iemio, Nauj?j? met?); ir met? modeliais.Aukotojas tada atsipra?o d?l klaid?, kurios gali būti prie?i?kos dievyb?ms [106].Yasna 8 kunigas nurodo yasna tiksl?, kuris yra – sugr??inti Ahurai Mazdāi pasaulio valdym?, ir meld?iasi u? gerojo komfort? ir nedor?lio diskomfort? [107]. Tada eina himnas, ?lovinantis Haom? [108] ir Frawarāne [109], kuriuose kunigas skelbia geras galias prie? blogio, ?lovindamas Tvark? ir niekindamas blogio dievus. Galiausiai jis pristato Ahurai Mazdā savo vizijos-siel?, kuri tiks jo aukojimui dievi?k?jam pasauliui ir s?kmingai kovos su tamsos j?gomis pakeliui (Yasna 12,9; plg [17:154; 73].) Yasna 26 turi ilg? kreipim?si ? prasieles, lemiamas mū?yje prie? tamsos galias, taip pat ir kosmoso atgimimui.Yasna 27 lydi haoma sul?i? spaudim? ir aukojim?, ir ?veda Sen?j? Avest?, kuri tada ir prasideda [110]. Tada giriamos ir siun?iamos link dievi?ko pasaulio Gāthās, o (kv?pavimui-) sielai parūpinamas maistas ir drabu?iai jos kelyje ? Ahura Mazdā buvein? [111]. ?ie tekstai buvo ypa? efektyvūs kovai su tamsa ir tar?a; Ahuna Wairiya ypatingai gali si?sti net Pikt?j? Dvasi? atgal ? pragar? [24:28-31; 47:13-15, 49:19-20, 56].Tada yra giriamas Srao?a, dievi?kasis kovotojas prie? tamsos galias (Yasna 56-57). Ahuna Wairiya ir kiti ?venti tekstai yra siun?iami ? dievi?k? realyb? (Yasna 61), ir Yasna 62-64 yra giriama dangaus ugnis, kuri (i? prad?i?) sutapo su saul?tekiu. Vandenys yra giriami - tiek kosminiai, i? kuri? saul? atgimsta, tiek ir dangaus, kurie produkuoja vaisingum? ?em?je (Yasna 65). G?rio j?gos v?l yra giriamos ir taip sustiprinamos, o blogio j?gos yra niekinamos ir atmetamos, kol visata visi?kai atgims (Yasna 66-72), ?ventieji tekstai vaidina lemiam? vaidmen? ?veikiant tamsos j?gas (Yasna 71,6 -8).Svarbios med?iagos yra ugnis, kuri i?rei?kia auk? dievams; haoma (pahlavi horn), barsom (Avestan barsman), tam tikr? augal? ?akel?s [15:9; 114:16; 136:17]; bei vanduo apvalymui ir nuliejimui (Avestos zaothra, pahlavi zōhr) [15:9, 91-95; 23:12]. Gyvūn? aukojimas taip pat buvo praktikuojamas (āta?-zōhr) [112 113].Videvdad, Pasaulio apvalymo RitualasYasna taip pat deklamuojama videvdad sāde rituale, apalymo rituale, kuris deklamuojamas nuo vidurnak?io iki po saul?tekio, kuriame i? prad?i? buvo ?traukti dar ?e?i kunigai, bet kuri? vaidmenis ?iandien atlieka raspi. ?ia dalys i? Yasna yra pakei?iamos tekst? rinkiniu, vadinamu Vispered, ir Gāthās i?sipl?t? iki dvide?imt dviej? Videvdad skyri?.21 Videvdad skyriuose, Avestos vī-daēwō-dāta, ??statymas (dāta) kaip i?laikyti blogio dievus toli (vi)“, turi taisykles, kaip i?vengti ir pa?alinti Ahura Mazdā kūrimo tar??, sukelt? mirusios med?iagos ir kūno i?skyr?, ir yra ?r?minams mitini? naratyv?.Pirmas skyrius turi istorij?, kaip Ahura Mazdā ?kūr? ?emes, ir kaip Piktoji Dvasia suformavo blogybes, nuo kuri? dabar ken?iama; antrame skyriuje yra istorija apie Yima, pirm?j? karali? gyv?j? pasaulyje, ir Irano ?tvano istorija“ [18 p. 23]; skyrius 19 turi istorij? apie su Zaratustros susidūrim? su blogiu (pinkl?s ir Piktoji Dvasia, ir kaip jis jas i?var?, atlikdamas apvalymo ritual? [56]; ir skyriuose 20-22 yra pasakojimas apie tai, kaip, padedant Nairyō-Sangha, Gyvenim? teikian?iam ?od?iui, ir Airyamanui, Ahura Mazdā ir pasaulis buvo i?gydyti i? nesuskaitom? lig?, kurias jiems u?ne?? Piktoji Dvasia.Kiti ritualaiTarp ma?esni? ritual? yra pagarbos atidavimas (Avestos nemah, Pahlavi namāz) [19; 101; 136:15]; aukojimai atskiroms dievyb?ms drōn (Avestos draonah), prad?ioje aukojimo gyvūn? dali? [112:4; 113], v?liau taip pat duonos [136:17]; bar?nūm, grie?tas apvalymo ritualas [116]; ir sag-dīd, ?iūr?jimas pagal ?un? <viewing by a dog> [116; 136:28].Apie karali?kum?Karali?kumo savyb?s u?ima centrin? pozicij? zoroastrizmo etikoje. Achemenid? karaliai naudojo kosmologij?, kad nustatyt? savo dievi?k?j? viet? kosmose kaip dievo i?rinkto ?io pasaulio atstovo [3; 76], ir tiek Achemenid?, tiek ir sasanid? ?ra?uose santykiai tarp dievo ir karaliaus, ir karaliaus ir pavaldini? yra vaizduojami kaip abipus?s nuosavyb?s, ?sipareigojim? ir ?siskolinimo: karalius priklaus? dievui ir dievas karaliui [122; 125], subjektai buvo karaliaus pajungti [?galioti] ir turi laikytis karaliaus ir Ahura Mazdā ?statymo [119:8; 83:7 = 129:7]. Kad ir koks g?ris būt? padarytas tose imperijose, jis tur?jo Dievo ir karaliaus param?, ir buvo padarytas j? naudai. Geras karalius tur?t? i?laikyti visumin? karalyst? ir padaryti, kad ji klest?t?, o blogas arba suged?s karalius ves ? blog?jim? ir sunaikinim? [119:54-55].Karaliaus pergal? prie? savo prie?us, kurie taip pat yra Dievo prie?ai, buvo laikoma atitinkamai Dievo pergale pries blog?. Be to, karalius ne tik savo ?p?diniams rod? pavyzd?, bet ir savo pavaldiniams apskritai [119:55, 64; 125]. Jo darbas buvo Tobulai (fra?a) suderintas su Ahura Mazdā [76:1; 123, p. 30].DoktrinosPahlavi literatūroje nesutarimai tarp mokslinink?, keleto i? j? vardai ?inomi, yra ?prasti, ta?iau net jaunosios Avestos laikais, atrodo, buvo skirting? tradicij?. Viena i? j?, ypa? Fra?ao?tra, i?mokta i? Zaratu?tros, lie?ia nestandartin? tvark? invokacij? Yasnoje [127-128]. I? ties? mes ?inome i? pahlavi literatūros, kad Fra?ō?tar buvo laikomas ankstyvu autoritetu [2:14].Avestoje, ypa? Videvdad, tie, kurie aukoja Ahurai Mazdāi (Mazdā-yasna), prie?inami tiems, kurie aukoja blogio dievams (daēwa-yasna), kurie kartais apibūdinami kaip antrarū?iai pilie?iai. Pavyzd?iui, mokymosi operacija ?trauk? eksperimentavim? su daēwa- yasnas prie? leid?iant imtis Mazdā-yasna (Videvdad 7).V?liau, pradedant Achemenid? ?ra?ais, mes pastebime teiginius apie dievus, bei kuriuos dievus garbinti [129], o Sasanid? laikotarpiu skirtingas tradicijas ir ?sitikinimus.Vyriausiojo kunigo Kerdīro ?ra?uose mes turime pirm? kart? tiesiogin? ?rodym? susirūpinimo Tradicijos korekti?kumu. Kad gaut? patvirtinim?, kad tai, kas buvo daroma, buvo teisingas dalykas, Kerdīras sureng? savo antrininko (dvynio) kelion? ? anapus. Jis taip pat pasakoja, kaip jis elg?si su kitomis religijomis ir non-konformistin?mis praktikomis tolimiausiose Sasanidi?kose teritorijose [130:14-18].Pahlavi knygose yra geros Tradicijos ekspozicija, ir da?nai aptariama tai, kas, yra pagal tradicij?, o kas ne. Kai kuriuose tekstuose, matome, randame Tradicij? kontrastuojan?i? su kitais po?iūriais, ypa? krik??ioni? ir musulmon? [131, 136]. Vienas da?nai minimas autoritetas yra ?durbād sūnus Mahrspand, vyriausiasis kunigas prie ?apūro II (309-79) [94]. Disputas tarp Abāli?o (perskaitymas neai?kus) ir Adurfarnbay, Farrokh-zād sūnaus, vyksta Hārún al-Ra?id sūnaus al-Ma'mūn (vald? 813-33) rūmuose [135]. ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download