Maginë pasaulëþiûra

SKAITYMAI

Magin? pasaul??i?ra

Keletas ?vadini? u?uomin?

Dainius RAZAUSKAS

Kad ir kaip b?t? bandoma ,,magijos" savok? apibr??ti, paprastai visuomet kalbama apie ,,magines galias" ar ,,magin? j?g?". Chrestomatinis pavyzdys ? melanezie?i? mana. M. Eliade's pasakojimu, ,,devynioliktojo am?iaus pabaigoje angl? misionierius Codringtonas pasteb?jo melanezie?ius kalbant apie nefizin?s prigimties j ? g ? ar poveik?. ?i j ? g a , ra?? Codringtonas, `i? esm?s yra antgamtin?, ta?iau rei?kiasi ir fizine j?ga, ir bet kuriuo kitu ?mogaus sugeb?jimu ar i?skirtine ypatybe. ?itoji mana nesiejama su jokiu konkre?iu daiktu ir gali b?ti perkelta ? bet k?. Ta?iau i? tikr?j? j? turi tik dvasios ? kaip antgamtin?s b?tyb?s arba bek?n?s sielos'. [...] I? Codringtono informacijos plauk?, jog pasaulio suk?rimas, ?is didis pasiekimas, buvo ?manomas tik dievyb?s manos d?ka. Genties vadas irgi turi manos, ta?iau britai paverg? maori, nes j? mana pasirod? esanti stipresn?, o krik??ioni? kunigo mi?i? mana ? stipresn? nei vietini? apeig?. Kanoja plaukia greitai tik tuo atveju, jei turi manos. Tas pats pasakytina ir apie ?vej? tinkl?, ir apie str?l?, paleist? mir?iai ne?ti. Trumpai tariant, tik mana ?galina k? nors padaryti i? tikr?j? gerai. [...] Kadangi mana gali pasireik?ti absoliu?iai bet kuriuo veiksmu ar daiktu, manyta, jog ?i j ? g a yra beasmen? ir pasklidusi po vis? Kosmos?. ?i? hipotez? patvirtino pana??s vaizdiniai kitose pirmyk?t?se kult?rose. Pavyzd?iui, pasteb?ta, jog irok?z? orenda, huron? oki, Afrikos pigm?j? megbe ir pan., apskritai imant, ?ymi t? pa?i? ?vent? j ? g ? kaip ir melanezie?i? terminas mana".1 Pana?iai b?tent magija lietuvi? kalbos ,,Tarptautini? ?od?i? ?odyne" apibr??iama kaip `1. apeig?, susijusi? su ?mogaus tariamu sugeb?jimu paslaptingomis antgamtin?mis priemon?mis valdyti gamtos ir ?sivaizduojamas j ? g a s , visuma' bei tiesiog kaip `2. nesuvokiamos ?taigos j ? g a '.2 Tod?l galima manyti, jog magijos s?vokos branduolys yra b?tent tam tikra j?ga ar galia. Kaip tik ?itoki? magijos samprat? pagaliau liudija ir pati ?io ?od?io kilm?, jo etimologija.

?odis magija ? Europos kalbas pateko per lotyn? mag?a `magija, burtai, kerai', magus `magas, pers? ?ynys' ir graik? mage?a `magija, mag? mokymas', m?gos `magas (med? ?yni? luomo atstovas senov?s Persijoje)' bei apskritai `?ynys, burtininkas, ?vaig?dininkas, sapn? ai?kintojas, prana?autojas'.3 Pirmasis Graikijoje ?? ?od?, kaip tikrin?, daugiskaita M?goi pavartojo Herodotas (,,Istorija" I.101): ,,Med? gentys yra ?ios: busai, partak?nai, struchatai, arizantai, budijai, m a g a i . Tai tiek yra med?

gen?i?".4 Pa?ioje senojoje pers? kalboje ?ios med? ?yni? ,,genties" atstovas vadintas magu?.5 ?odis bendra?aknis su Avestos iran?n? maga- `dovis, auka' bei `antgamtin? dovana [jenseitiger Reichtum], malon?, aprei?kimas', magavan- `dosnus(is), maloningas(is)', taip pat sen. ind? magh?- `dovis, atpildas, turtas', magh?van(t)- `dosnus(is), maloningas(is)'.6 ?iuo epitetu arijai vadino dievus ? kaip teikian?ius malon?, atpild? u? aukas; savo ruo?tu aukas jiems atna?av? ir j? antgamtin?s malon?s tik?j?si ?yniai buvo magai, t. y. ,,aukotojai" arba kartu ,,apdovanotieji". ,,Dievo dovana" apskritai rei?kia tam tikr? ypating? sugeb?jim?, nepaprast? g a l i ? , arba j ? g ? (melanezieti?kai sakytume ? man?). Tod?l neatsitiktinai J. Pokorno ,,Indoeuropie?i? kalb? etimologiniame ?odyne" min?ti ?od?iai priskiriami rekonstruojamai indoeuropie?i? (ide.) prokalb?s veiksma?od?io ?akniai *m?gh- pirmine reik?me `gal?ti, sugeb?ti, paj?gti [k?nnen, verm?gen]', kuriai priklauso ir tokie kit? ide. kalb? ?od?iai kaip rus? ???? `galiu', ???? `galia', lenk? mog? `galiu', moc `j?ga, galia' bei kt. (praslav? *mog?, *mogti `gal?ti', *mogt'? `galia, j?ga'); got?, sen. vokie?i? auk?tai?i? magan, vokie?i? m?gen `m?gti, patikti', esamojo laiko vns. I ir III asmen? mag (d?l reik?m?s plg. m?glich ` g a l i m a ', es mag sein ` g a l i b?ti'), got? mahts, sen. vok. auk?t. maht, vok. Macht, angl? might `galia, j?ga', taip pat sen. island? magn, meg(i)n, sen. saks? magan, megin `j?ga, esm?' bei kt.7

?domu, kad germani?kieji ?od?iai yra i?laik? tiesiogin? ry?? b?tent su magija, su magin?mis galiomis ar magine j?ga. Pasak run? magij? tyrin?jusio J. M. Petersono, ,,megin ? tai vis? visat? persmelkianti j?ga, skirtingu laipsniu b?dinga kiekvienam asmeniui, gyv?nui, augalui, daigui. Tai paslaptinga galia, kuri visam kam teikia j?g?" ir kuri? savo ruo?tu ,,vienas asmuo ar daiktas gali perduoti kitam". Pavyzd?iui, senov?s german? dievas ,,Thoras tur?jo magi?k? dir?? Megingjardar, kuris d?vimas teik? jam ypatingos stipryb?s, atitinkamai Odinas tur?jo magi?k? iet?". Taigi ,,megin rei?kia `gali?' tiek kalbant apie kario j?g?, tiek apie diev? [as?] gali? asmegin. ?mon?s [...] gali valdyti megin'? ?vairiomis magin?mis priemon?mis, burtais, aukojimais bei apeigomis. Kariams tai rei?kia, jog daiktus galima magna, t. y. ?krauti juos megin'u. [...] Pasakojama, jog Thoro stabas nuo jam aukojam? auk? buvo pasidar?s toks magnat, kad atgij?s ir prad?j?s vaik??ioti".8 ?ia visai pagr?stai gali kilti s?saj? su ?inoma voki?ka pasaka apie atgijus? ir nu?-

53

SKAITYMAI

jus? paminkl?. Pagaliau german? megin'? tyrin?tojas tipologi?kai tiesiog tapatina su melanezie?i? mana.9

Galimyb? daiktus magna, t. y. ?krauti juos megin'u ir padaryti magnat, savaime primena magnetizm?. Nors pats magneto pavadinimas yra kil?s i? Magnezijos vietovard?io, gr. Magn?s?a, ir graiki?kai jis vadintas tiesiog Magn?tis l?thos `akmuo i? Magnezijos',10 tad apie magneto etimologin? ry?? su magija tegalima nebent sp?lioti, vis d?lto tai tikrai puiki ,,maginio kr?vio" alegorija. Jau ?iloje senov?je ?mon?s pasteb?jo, kad, pavyzd?iui, patrynus gintar? vilna, jis ?gyja keist? gali? traukti kai kuriuos smulkius daiktus. Ko gero ?i gintaro galia buvo ne paskutin? jo ?ventumo, ,,magi?kumo" prie?astis. Beje, kaip ?inoma, elektra iki ?iol vadinama graiki?ku gintaro vardu ?lektron. N?ra abejoni?, kad elektros kr?vis ir apskritai elektromagnetiniai rei?kiniai gamtoje nuo seno buvo ,,magi?ki". Mat elektromagnetin? j?ga yra nematoma, neap?iuopiama, ?mogaus niekaip nepatiriama (bent jau s?moningai), o pastebima tik i? aprai?k? bei padarini?, visai kaip magin?.

?iaip jau ,,j?ga" apskritai yra ,,magi?ka", nes kaip tokia neap?iuopiama, nematoma ir gamtoje tarp materiali? daikt? neaptinkama. ,,J?ga" ? tai abstrakcija, susidaryta stebint poveik?, kur? vieni daiktai daro kitiems ? stumia arba traukia. Vienintelis konkretus, tiesioginis j?gos s?vokos ?altinis yra k?no raumen? ?tampa dirbant fizin? darb? bei to darbo padariniai. Kuo sunkesn? daikt? kuo auk??iau ?mogus u?kelia arba kuo toliau nune?a ar nusvied?ia, tuo daugiau jis turi j?gos. Pana?iai i? atlikto darbo sprend?iame ir apie j?g?, kuria vienas kit? veikia negyvi daiktai. Taip m e c h a n i k o j e darbas i?rei?kiamas daikt? veikian?ios j?gos ir jo nueito kelio, arba poslinkio, sandauga. Tarp kitko, verta pasteb?ti, kad graik? kalbos ?odis m?chan? `?rankis, prietaisas, priemon?, b?das, gudryb?', i? kurio galiausiai radosi terminas mechanika, priklauso tai pa?iai ide. ?akniai *m?gh- kaip ir kiti min?ti su magija etimologi?kai susij? `j?g?' arba `gali?' ?ymintys ?od?iai.11 Taigi ir pati ,,ap?iuopiamiausia" i? fizini? j?g? ? mechanin? savo pavadinimu teb?ra ,,magin?". Graik? m?chan? lotyn? kalboje virto m?china, o i? pastarojo galiausiai radosi ir ma?ina.12 Ne be reikalo pirm?syk i? ?alies susid?r? su ma?inomis ?mon?s palaikydavo jas magi?kais padarais ir siedavo su antgamtin?mis b?tyb?mis. Lietuvi? tautosakos ?od?iais, ,,kai prad?jo po m?s? kra?t? ?monys traukiniais va?in?tis, tada daugumas m?s?j? man?, kad tai dedas velnio sp?ku",13 t. y. magi?ka velnio j?ga.

Taigi i?ties galima sutikti su J. G. Frazeriu, jog ,,tarp magin?s ir mokslin?s pasaulio sampratos esama artimos analogijos. Ir magija, ir mokslas ?vyki? sek? laiko grie?tai d?sninga ir apibr??ta, nulemta nepakei?iam? d?sni?, kuri? veikim? galima numatyti ir tiksliai apskai?iuoti [...]. Abu atveria beribes galimybes tam, kas ?ino daikt? prie?astis ir sugeba paliesti slaptas spyruokles, i?judinan?ias pain? ir neapr?piam? pasaulio m e c h a n i z m ? ".14

Sugeb?jimas atlikti darb? pagal apibr??im? rei?kia energij?. Be mechanin?s, energija dar gali b?ti elektromagnetin?, ?ilumin? ir kt. Kaip gerai ?inoma, viena energijos r??is gali virsti ir gamtoje nuolat virsta kita. Savo ruo?tu bet koks me-

chanizmas, bet kokia ma?ina i? esm?s yra energijos transformatorius ? netgi papras?iausias keliamasis svertas (papras?iausioji m?chan?), kuris kinetin? energij? transformuoja ? potencin? ir ?itaip ,,?krauna" (magna) pakelt? daikt? atitinkama j?ga. C. G. Jungas savo veikale ,,Apie psichin? energij?" sako: ,,Jeigu jau ?mogus apskritai i?rado ma?in?, ji tur?jo gl?d?ti giliai jo prigimtyje, i? tikr?j? tiesiog gyvo organizmo kaip tokio prigimtyje. Nes gyvoji materija savaime yra energijos transformatorius [...]. Gyvas k?nas ? tai m a ? i n a , savo vartojamas energijas paver?ianti kitomis ekvivalenti?komis dinamin?mis j? aprai?komis. [...] Kaip kad gyvas k?nas yra ma?ina, taip ir kiti prisitaikymo prie fizin?s bei chemin?s aplinkos mechanizmai veikia kaip ma?inos, ?galinan?ios kitokias transformacijos formas. Taip visos gyv?no savisaugos bei gyvyb?s prat?simo priemon?s ? i?skyrus nebent tiesiogin? maitinim?si ? gali b?ti laikomos ma?inomis, panaudojan?iomis gamtos energijas darbui atlikti. Kai bebras ver?ia med?ius ir tvenkia up?, tai yra jo r??ies i?sivystymo s?lygota veikla. Pati r??is yra padarinys ?ios `gamtin?s kult?ros', taip sakant, veikian?ios kaip energijos transformatorius, kaip ma?ina. Pana?iai ir ?moni? kult?ra, kaip nat?ralaus vystymosi padarinys, yra atitinkama ma?ina: vis? pirma ? technologin?, transformuojanti fizin? bei chemin? aplinkos energij?, ta?iau taip pat ir p s i c h i n ? m a ? i n a , transformuojanti psichini? aplinkybi? libido".15

,,Libido" terminu Jungas ?vardijo tam tikr? visuotin?, visa apiman?i? ,,gyvybin? energij?", galin?i? reik?tis tiek fizi?kai, tiek ir psichi?kai, t. y. i? fizin?s transformuotis ? psichin? ir atvirk??iai.16 Nesunku pasteb?ti, jog tuo ?i jungi?koji libido visai pana?i ? melanezie?i? man?. Ir neatsitiktinai. Veikale ,,Apie psichikos prigimt?" Jungas ra?o: ,,Esama duomen?, jog psichiniai procesai tam tikru b?du yra energeti?kai susij? su fiziologiniu substratu. Kaip objektyvius juos vargu ar galima laikyti kuo kitu nei energetiniais procesais, arba kitaip sakant: nors psichiniai procesai n?ra i?matuojami, psichin?s veiklos ap?iuopiam? padarini? negalima interpretuoti kitaip nei kaip tam tikros energijos aprai?k?. Tai stato psicholog? ? pad?t?, kuri b?t? visi?kai nepakeliama fizikui: psichologas irgi kalba apie energij?, nors neap?iuopia nieko, k? gal?t? i?matuoti, juoba kad energijos s?voka yra matemati?kai grie?tai apibr??tas dydis, ir kaip tokio jo negalima taikyti niekam, kas psichi?ka. Kinetin?s energijos formul? E = mv2/2 sudaro dyd?iai m (mas?) ir v (greitis), neturintys nieko bendra su psichikos prigimtimi. O jei psichologija vis d?lto griebiasi savitos energijos sampratos psichikos veiklai (en?rgeia) apib?dinti, ja, ?inoma, naudojasi ne kaip matematine formule, o kaip analogija. Ta?iau ?sid?m?kite: ?i analogija kaip tik ir yra toji pirmin? intuityvi id?ja, i? kurios i?sirutuliojo fizin?s energijos samprata. Toji en?rgeia, kuria pastaroji remiasi, anaiptol nebuvo matemati?kai apibr??ta, ? j? veikiau galima sieti su ta pa?ia pirmyk?te, archaji?ka `ypatingos galios' id?ja. ?i m a n o s s?voka n?ra jokia Melanezijos i?imtis, j? galima aptikti ir Indonezijoje, ir Afrikos ryt? pakrant?je, ji iki ?iol ataidi lotyni?kuose numen bei, kiek silpniau, genius (t. y. genius loci). Steb?tin? pana?um? ? man? turi ir naujausioje medicinin?je psichologijoje vartojamas libido terminas. ?i archetipin? id?ja tad toli gra?u n?ra

54

SKAITYMAI

primityvi, ji tik skiriasi nuo fizikin?s energijos sampratos tuo, kad yra ne kiekybin?, o kokybin?. Psichologijoje tiksli? kiekybini? matavim? viet? u?ima intensyvumas, kuriam nustatyti, visi?kai prie?ingai fizikai, pasitelkiame jausmo (vertinimo) funkcij?".17 ?od?iu, ,,taip pla?iai traktuojamas libido i? esm?s priart?ja prie intencionalumo sampratos" ir Jungo laikomas tiesiog ,,energijos kr?viu, kuris, ne?gydamas konkretaus instinkto po?ymi?, gali pasireik?ti pa?iais ?vairiausiais pavidalais ? nesvarbu, ar galia, alkiu, neapykanta, seksualumu, ar religin?mis aspiracijomis".18

Jungo min?t? archaji?k? analogij?, tiksliau, pirmaprad? tapatyb? tarp fizin?s, fiziologin?s ir psichin?s, dvasin?s energijos bei j?gos, liudija pats ,,psich?" ?ymintis lietuvi? ?odis siela, kur? slav? kalbose etimologi?kai tiksliai atitinka *sila (rus? ????, lenk? si?a bei kt.) reik?me `j?ga'.19 Seniau vienas bendras ?odis, pasak V. Ma?iulio, bus rei?k?s tiesiog j?g?, ,,tiksliau sakant, ? vitalin?s (ir i? dalies psichin?s) j?gos tur?jim?".20 V?liau to vieno bendro baltoslav? prokalb?s ?od?io *seil? reik?m? to paties autoriaus apibr??iama tiesiog kaip ,,j?ga (vitalin? ir psichin?)".21 Pana?iai ?iuolaikinio lietuvi? ?od?io j?ga tikslus etimologinis atitikmuo latvi? kalboje yra j?ga reik?me `prasm?, supratimas, nuovoka, protas',22 taigi ir balt? *j?g? kitados ?ym?jo vien? bendr?, visa apiman?i? j?g?, pasirei?kian?i? ir fizi?kai, ir psichi?kai (galima ?tarti, jog ir siela, ir j?ga pirmiausia rei?k? b?tent ,,magin? j?g?", pana?i? ? melanezie?i? man? ar graik? energij?). Kaip kad fizine j?ga atliekame fizin?, mechanin? darb? ir pajudiname, perkeliame i? vietos ? viet? fizin? k?n?, kitaip sakant, pakei?iame jo pad?t? ar b?sen?, analogi?kai psichin? j?g? galima apibr??ti kaip toki?, kuria atliekamas psichinis darbas ir ,,i? vietos ? viet?" perkeliamas tam tikras ,,psichinis k?nas" arba tiesiog pakei?iama psichin? b?sena. Taip, tarkime, psichin? b?sen? A, pasi?ymin?i? tam tikru klausimu, ne?inojimu, ?ini? ar supratimo stoka, atlik? protin? darb? galime paversti b?sena B, pasi?ymin?ia atitinkamu atsakymu, ?inojimu, supratimu. Pagal t? pa?i? archaji?k? analogij? u?davinys protui gali b?ti l e n g v a s arba s u n k u s kaip ir akmuo k?nui, o pats protas gali b?ti paj?gus arba nepa-j?gus, t. y. tur?ti daugiau ar ma?iau j?gos (,,manos"), kaip ir k?no raumenys. ?iuo po?i?riu kiekviena mintis, ??valga, sprendimas, bet koks ?inojimas, bet kuri informacija turi savo ,,energetin? kr?v?", priklausant?, viena vertus, nuo jai pasiekti atlikto protinio darbo, t. y. nuo ?d?t? psichini? j?g?, o kita vertus, nuo to, kiek energijos ji gali suteikti vartotojui, taip sakant, tiesiogiai ,,?kraudama" jo psichin? b?sen? (savijaut?) arba palengvindama tolesn? psichin? ar fizin? veikl?. Tarsi vert? ir vartojamoji vert? ekonomikoje. ?ia prasme magija, kaip energetinis po?i?ris ? tikrov?, yra savoti?ka ,,psichofizin? ekonomika".

Prisiminkime, jog magais senov?s Persijoje vadinti b?tent ?yniai, t. y. ?mon?s, kuri? profesija kaip tik buvo ?inoti. Plg. atitinkamai rus? ????? `?ynys, raganius', ?????? `ragana' i? ?????? `?inoti, tur?ti ?inioje'. Pana?iai, dar 1981?1982 m. tyrim? duomenimis, karel? ,,liaudies pa?i?rose bet koks ?inojimas buvo siejamas su burtais. Karel? ?odis tied?ja (suomi? tiet?ja) rei?kia ir `burtininkas', ir `?inantysis' ".23 Nes ?inoji-

mas, kaip ?inoma, ? tai j?ga. Kadangi ?inojimas palengvina fizin? darb?, t. y. suma?ina darbui atlikti i?eikvojam? fizin? energij?, tai j? galima laikyti savoti?ku energijos akumuliatoriumi. Tokiu b?du i?orin?, fizin? darb? galima i? dalies ar net visi?kai pakeisti vidiniu, psichiniu (protiniu) darbu, fizin? energij? i? esm?s transformuojant ? psichin?. B?tent ?itoks ,,psichofizin?s energijos transformatorius" yra kiekvienas ?mogaus i?rastas mechanizmas, bet kokia ma?ina, o galiausiai ir visa technologin? kult?ra, civilizacija. ?mogaus k?no j?ga nuo pirmyk??i? laik? nepasikeit?, nebent ? blog?j? pus?, o visa, k? ?monija yra nuveikusi, ji yra nuveikusi b?tent savo psichine j?ga, t. y. transformuodama fizin? energij? ? psichin? ir pastar?j? akumuliuodama ?iniose. Pagaliau i? fizin?s ? psichin? transformuojama energija savaime tolyd?io ,,energizuoja", ?krauna psichik?, didina psichin? paj?gum? ir psichikos intensyvum?; paprastai kalbant, ?adina siel?, ugdo prot?, s?mon? ir tokiu b?du apskritai yra lemiamas homo sapiens vystymosi veiksnys bei rodiklis (d?l tiesioginio ry?io tarp ?ini?, ?inojimo ir s?moningumo, s?mon?s plg. kad ir lotyn? scio,-?re `?inoti, i?manyti' bei con-scio,-?re `?sis?moninti', con-scientia `?inojimas' bei `s?mon?'; atitinkamai vokie?i? wissen `?inoti', b?t. l. wu?te, bei Be-wu?t-sein `s?mon?'; rus? ?????? `?inojimas' bei ??-?????? `s?mon?' ir pan.). Liaudyje ?i? per am?ius gerai ?sisavint? energijos transformavimo reik?m? atspindi patarl?s ir prie?od?iai, kaip antai ,,kvaila galva ? kojoms vargas", ,,devynis kartus pamatuok, de?imt? kirpk" arba, abstraktesne i?rai?ka, ,,de?imt kart? ?i?r?k, o vien? kart? daryk",24 pagaliau ir rus? ???? ????, ??? ?? ???? `j?gos yra, proto nereikia' arba ???? ? ??? ?????? `j?ga ? protui kapas'25 ir pan. Tai rei?kia, jog protas i? esm?s atstoja, pakei?ia (fizin?) j?g?, ir fizin?s j?gos tr?kumas t?ra dingstis psichinei j?gai savyje atskleisti bei i?mank?tinti.

Ta?iau ?inios, i?manymas bei s?mon? t?ra ilgalaikio fizin?s energijos transformavimo, ,,k?limo" ? psichin? vaisius, kuris, kaip ir k?no subrandintos smegenys, visi?kai priklauso nuo jas be paliovos maitinan?io kraujo, tiesioginio energijos ne??jo. Paprastai kalbant, darbui atlikti toli gra?u negana ?inoti, kaip (know how) j? atlikti, bet vis? pirma reikia n o r ? t i . Kaip Jungo sakyta, tiksli? kiekybini? fizin?s energijos matavim? viet? psichologijoje ,,u?ima intensyvumas, kuriam nustatyti, visi?kai prie?ingai fizikai, pasitelkiame jausmo (vertinimo) funkcij?". ,,Energetinio po?i?rio taikymas psichologijoje tad i?imtinai priklauso nuo klausimo, ar ?manoma psichin? energij? kaip nors kiekybi?kai i?matuoti. ? ?? klausim? galima atsakyti bes?lygi?kai teigiamai, nes m?s? psichika i? tikr?j? turi nepaprastai i?lavint? vertinimo sistem?, b?tent psichologini? vertybi? sistem?. Vertyb?s ? tai kiekybinis energijos matas", ir nors jos n?ra objektyvios, visiems vienodos, vis d?lto visuomet ,,galime pasverti savo subjektyvius vertinimus vienas kito at?vilgiu ir taip nustatyti j? santykin? stiprum?".26 Psichologin?s vertyb?s, prat?siant palyginim? su ekonomika, lemia daikto vartojam?j? vert? ir, paprastai kalbant, i?rei?kiamos ?od?iu ,,noriu". Kuo labiau a? k? nors vertinu, tuo labiau, vadinasi, to noriu, o kuo labiau ko nors noriu, tuo labiau to siekiu, stengiuos ir tuo intensyviau, na?iau dirbu, tuo geriau atlieku rei-

55

SKAITYMAI

kiam? darb?. Netgi ?inias a? kaupiu ir prisimenu i? esm?s tik tas, kurios man ?domios, t. y. kurios galiausiai yra susijusios su tuo, ko noriu. Ir prie?ingai ? be noro ?mogus dirba atbulomis rankomis, tarsi miegodamas, ir k? nors vargais negalais i?mok?s, ?ia pat pamir?ta. Taigi ko nors i? tikr?j? nor?ti savaime rei?kia tur?ti tam energijos, j?g?; ir atvirk??iai ? tik tas noras tikras, kuris ateina kartu su j?ga jo siekti, ir tikras jis tik tiek, kiek tos j?gos ?ne?a.

Pasak Mokytojo Eckharto, ,,tu turi visk?, ko stipriai trok?ti visa savo valia", nes ,,kai a? ko nors noriu, net jei tai yra u? t?kstan?io myli?, a? turiu tai tikriau nei tai, k? turiu sterbl?je, bet nenoriu tur?ti". Ir ,,jeigu tau nestinga valios k? nors padaryti, bet stinga tik sugeb?jimo, tada i? ties? Dievo akyse tu esi tai padar?s, ir niekas negali to i? tav?s atimti ar bent akimirk? tau kliudyti, nes n o r ? t i k? nors padaryti, kai tik gal?si, ir p a d a r y t i Dievo akyse yra tas pat. Toliau, jeigu a? nor??iau tur?ti tiek daug valios, kiek jos turi visas pasaulis, ir mano tro?kimas b?t? stiprus, visa apimantis ir nuo?irdus, tai a? j? turiu, nes k? a? n o r i u tur?ti, t? turiu". ,,Mat jei valia yra tokia, kad ji nori visko, k? gali ? ne tik dabar, bet jei ?mogus gyvent? t?kstant? met?, jis nor?t? padaryti visk?, k? gali, ? tokia valia pasiekia tiek, kiek galima pasiekti darbais per t?kstant? met?: Dievo akyse jis p a d a r ? visk?".27 ?ia galima nebent pridurti, kad lietuvi? kalboje valia ? tai, vis? pirma, `1. geb?jimas apsispr?sti, s ? m o n i n g a i , tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kit?; geb?jimas pasirinkti ir siekti tikslo', o kartu ir tiesiog `3. j ? g a , stipryb?, galia', ir b?tent `4. n o r a s , pageidavimas'.28 Taigi valios s?voka neatskiriamai suri?a s?mon?, j?g? ir nor?, arba veikiau atskleid?ia j? pirmaprad? vienyb?, o kartu ir magin? galios, j?gos ?altin?. Toliau, pavyzd?iui, valioti rei?kia tiesiog `1. gal?ti, paj?gti, ?veikti, ?stengti (k? daryti)'.29 Pagal prie?od?, ,,kieno galia, to ir valia".30 Jungo apibr??imu, ,,valia rei?kia tam tikr? e n e r g i j o s kiek?, kuriuo psichika gali laisvai disponuoti".31

Ne atsitiktinai tad lotyn? kalbos ?odis lib?do, sen. lub?do, psicholog? pasirinktas psichinei energijai pavadinti, pa?od?iui rei?kia b?tent `noras, tro?kimas, siekimas' ar `polinkis, pom?gis, potraukis' ir remiasi pirmine ide. ?aknimi *leubh- `nor?ti, m?gti, myl?ti', kuriai priklauso sen. ind? l?bhyati `trok?ta, siekia', rus? ?????? `myl?ti, m?gti', lenk? lubi? `m?gti, myl?ti' (slav? *l'ubiti), vokie?i? lieben `myl?ti, m?gti', angl? love `myl?ti, m?gti, nor?ti' (german? *liub?n) bei kt.; m?s? atveju ypa? ?domu, jog tos pat kilm?s yra got? ga-laubjan, vokie?i? glauben reik?me `tik?ti'.32 Antai L?vi-Strausso nuomone, ,,kai kuri? magini? apeig? galia nekelia abejoni?. Tik, matyt, magijos veiksmingumui b?tinas tik?jimas ja".33 Tik?jimas, maginiu po?i?riu, yra energetin? kategorija. Auk?tesne prasme jis rei?kia savoti?k? ,,u?delst? siek?", savoti?k? didel? Nor?, kuris negali greitai (arba esamomis aplinkyb?mis, pavyzd?iui, ,,?iame pasaulyje") i?sipildyti, ta?iau ir nepraeina, nesilpsta. Prisiminkime, jog Jungas libido apibr??? kaip energijos kr?v?, ,,kuris, ne?gydamas konkretaus instinkto po?ymi?, gali pasireik?ti pa?iais ?vairiausiais pavidalais ? nesvarbu, ar galia, alkiu, neapykanta, seksualumu, ar religin?mis aspiracijomis". Tik?jimas ir atspindi ?? energetin? ,,religini? aspiracij?" kr?v?. O

galiausiai ir pats tik?jimo objektas, ,,tai, kas tyrin?toj? paprastai animisti?kai laikoma dvasia, demonu ar dievybe, i? tikr?j?, ? pasak Jungo, ? priklauso pirmyk?tei e n e r g i j o s sampratai".34 Nes ,,kai libido nusigr??ia nuo konkretaus [fizinio] objekto, jo objektas tampa psichinis, b?tent Dievas. ?iaip ar taip, psichologi?kai Dievas ? tai tam tikras id?j? kompleksas, susib?r?s apie galing? jausm?, ir kaip tik atitinkamas jausmas yra tai, kas suteikia ?iam kompleksui b?ding? jo paj?gum?, nes ?ymi emocin? ?tamp?, kuri? galima i?reik?ti energeti?kai. ?viesos bei ugnies po?ymiai pabr??ia ?io jausmo intensyvum? ir tod?l i?rei?kia psichin? energij?, pavadint? libido. Jei kas garbina Diev?, saul? ar ugn?, tai jis garbina intensyvum?, arba gali?, kitaip sakant, psichin? energij? kaip toki? ? libido".35 ?emi?kesne gi prasme tik?jimas ar pasitik?jimas kuo nors tiesiog rei?kia jo ,,energetin? ?vertinim?" atitinkamo noro, siekio, tikslo at?vilgiu.

Kaip mat?me, Jungas libido tapatino su mana, ,,magine j?ga" par excellence. ?ios Jungo ??valgos tikslum? savaip patvirtina pati kalba. Dalykas tas, kad pirmin?s ide. ?aknies *leubh- bei daugelio jos kit? vedini? reik?m?, kaip sakyta, yra `nor?ti, m?gti, myl?ti', o tokie magijai gimini?ki ?aknies ide. *m?gh- ?od?iai kaip min?tieji got?, sen. vokie?i? auk?tai?i? magan, vokie?i? m?gen (esamojo laiko vns. I ir III asmen? mag) savo ruo?tu irgi rei?kia `m?gti, patikti'. Pagaliau gimini?kas pastariesiems (bei min?tiems slavi?kiesiems *mog?, *mogti) yra pats lietuvi? veiksma?odis m?gti, pagal akademin? ,,Lietuvi? kalbos ?odyn?", rei?kiantis `1. jausti polink?, traukim? ? k?; jausti malonum?, n o r ? k? daryti', `2. jausti prisiri?im?, branginti' (vertybinis santykis) bei tiesiog `myl?ti', taip pat tiesiog `4. n o r ? t i ' bei `5. patikti, b?ti kam mielam, teikti malonum?' ir pan. O kartu su ?iuo veiksma?od?iu ? ir tokie bendra?akniai ?od?iai kaip mag? `1. pam?gimas, noras', `2. pagunda, prievilas', mag?uti `1. nor?ti, geidauti', `2. ketinti', mag?ti `r?p?ti, nor?tis', m?ginti `1. kelti nor?, masinti', `2. vilioti, traukti' (ry?ium su maginiu ,,?magnetinimu" plg. ?-m?ginti `?kv?pti nor?, paskatinti, ?stalginti, ?aistrinti'), m?gmogis `pom?gis, mogis, smagumas', pa-magti `panorti', magul?s `didelis noras, mag?jimas', mag?oti `trok?ti, geidauti, nor?ti', mag?s `viliojamas, patrauklus' ir ?vair?s j? vediniai bei kit? balsi? kaitos laipsni? atitikmenys.36 Galimas daiktas, ?ia priklauso ir smag?s, pavyzd?iui, ?odynine reik?me `3. gerai nuteikiantis, teikiantis pasitenkinim?, d?iuginantis, d?iaugsmingas, malonus', juoba kad ?is ?odis kartu rei?kia ir `5. stiprus, tvirtas, p a j ? g u s ', `6. vikrus, sp?rus, guvus, e n e r g i n g a s ', `7. turintis j ? g o s smarkiai mesti, tvoti (apie rank?)', apskritai `8. smarkus, stiprus, didelis, i n t e n s y v u s ' ir tod?l, kita vertus, `16. reikalaujantis daug j ? g ? , nelengvas atlikti, sunkus' bei papras?iausiai `15. daug sveriantis, svarus, sunkus', kaip ir latvi? smags `sunkus'.37 ?iaip ar taip, tarptautinius ?od?ius m?gas, m?gija ?iame kontekste galima i?girsti ma?ne visai lietuvi?kai (su priesaga -ija plg. atitinkamai ?inij?, ?arij? ir daugel? kit?).

Apskritai noro, tro?kimo, pom?gio, pasim?gavimo, d?iaugsmo, geros nuotaikos ar pakilaus ?po ry?ys su energija, galia, j?ga yra akivaizdus. Neatsitiktinai apie patinkant?, m?gstam? dalyk? sakoma ? ,,j?ga!" Ignacas Lojola savo ,,Dvasin?-

56

SKAITYMAI

se pratybose" pataria: ,,Patiriantis paguod? tegu stengiasi kiek tik gali nusi?eminti ir tapti nuolankus, m?stydamas, koks n e p a j ? g u s yra n e p a g u o d o s m e t u be ?itokios malon?s ar paguodos. Ir prie?ingai, patiriantis nepaguod? tem?sto, kad daug p a j ? g i a s u m a l o n e ".38 Psichologi?kai, A. K?pi?skio ?od?iais, ,,li?desys, ap?mus depresijai, savaime suprantamas dalykas, nes suma??jus gyvybinei dinamikai nuotaika krinta", o ,,d?iaugsmingai nusiteik?s ?mogus nejau?ia baim?s, kartais net ir tuomet, kai pavojus yra akivaizdus. [...] Kad pakili nuotaika suma?ina baim?, karved?iai ?inojo nuo seno. Vesdami karius ? ??tb?tin? kov?, ?i? nuotaikai pakelti jie pasitelkdavo muzik?, dainas, sotesn? maist?, degtin?, chemines med?iagas ir t. t. Prie?ingai, kai nuotaika subjurusi, baim? sustipr?ja. Situacija, kuri paprastai sukelia saiking? baim?, prisl?gtam ?mogui gali pasirodyti kur kas gr?smingesn?, o pakiliai nusiteikus apskritai gali nesukelti baim?s". Gyvenimas ,,reikalauja pl?sti gyvybin? erdv?, kuri kupina pavoj?; u?kariauti j? gali tik tas, kas ?veikia baim?. Tai geriau pavyksta tada, kai ?mogus kupinas d?iaugsmo ir gyvybin?s energijos; kai apima li?desys ir apatija, pasaulis prislegia gr?sm?mis, blogiu, skausmu ir kan?iomis ? tuomet ?mogus u?sisklend?ia, vengia ry?i? su aplinka. Nuotaikos kritimas visuomet susij?s su gyvenimo baime". Savo ruo?tu ,,intensyvi psichikos veikla suma?ina skausmo ir baim?s poj?t?. Jau Kantas pasteb?jo, kad jo skausmai, keliami podagros, gerokai susilpn?davo, kai jis ?temptai m?stydavo apie koki? nors filosofijos problem?. Danties skausmas suma??ja ?i?rint ?dom? spektakl? ar film?. Su?eistas kareivis kovos ?kar?tyje gali nejusti skausmo. [...] Taigi organizmas turi i?laikyti tam tikr? aktyvumo lygmen?, kitaip jo veikla sutrinka, ir ?sijungia aliarmo mechanizmai. [...] Tai akivaizdu i?gyvenant depresij?: mintys tr?kin?ja, sukasi apie vien? nemaloni? tem?, jausmai tampa slegiantys; sunkesni? depresij? atvejais sutrinka vegetacin? ir biochemin? organizmo veikla. Net ir ?prasti kasdieniai nuotaik? svyravimai, nuo kuri? neapsaugotas n? vienas, parodo, kad li?dint integraciniai sugeb?jimai suma??ja, d?iugiai nusiteikus padid?ja. Visi ?inome, kaip lengvai kyla sumanymai ir naujos asociacijos, kai ?mogus gerai nusiteik?s, ir kaip sunku m?styti, apsispr?sti, u?megzti ry?ius li?dint".39 ?ia v?l akivaizd?iai matome fizin?s ir psichin?s energijos, fizinio ir psichinio, protinio darbo, fizin?s ir psichin?s b?senos abipus?, visapusi?k? tarpusavio priklausomyb?. Prie pavyzd?io apie kario nars? nebent galima pridurti, jog pats lietuvi? ?odis narsa yra tiesiog vienos ?aknies su noras, nor?ti ir toliau savo ruo?tu etimologi?kai syja su tokiais ?od?iais kaip breton? nerz, hetit? innara- `j?ga, galia', Avestos iran?n? hunara- `stebuklinga [magi?ka] galia' bei kt.,40 taigi esmi?kai ?ymi ypatingai stipraus, beatodairi?ko noro b?sen?, sugeb?jim? labai nor?ti, magauti, taip sakant, kuris kartu yra ir magi?kos galios, magin?s j?gos ?altinis. Neatsitiktinai stebuklin?s (t. y. ,,magi?kos") pasakos visuomet prasideda herojaus noru, kur? siu?ete i?rei?kia vidinis arba i?orinis tr?kumas: V. Propo ?od?iais, ,,Jonui n o r i s i tur?ti stebukling? kard? arba stebukling? ?irg? ir pan."41

Savo ruo?tu ,,psichoterapijoje, ? pasak Jungo, ? s?km?s paslaptis visuomet yra entuziazmas".42 Tai Jungas tvirtina rem-

damasis savo daugiamete psichiatro patirtimi. Ta?iau kai kurie jo eksperimentai per?engia psichoterapijos ribas ir i?eina b?tent ? magijos srit?. ?ia, ?inoma, turimas galvoje garsusis Jungo suformuluotas ,,sinchroniteto principas", vok. Synchronizit?t, angl. synchronicity, kuriam jis, be daugelio straipsni?, paskyr? net atskir? veikal?: ,,Sinchronitetas: neprie?astinis ry?io principas".43 ,,?? termin? pasirinkau tod?l, ? sako Jungas, ? kad esminiu kriterijumi laikau dviej? ?vyki?, susijusi? savo prasme, o ne prie?astimi, vienalaik? nutikim?. Taigi speciali? sinchroniteto s?vok? vartoju ?ym?ti sutapimui laike toki? dviej? ar daugiau prie?astimi nesusijusi? ?vyki?, kurie turi t? pa?i? ar pana?i? prasm?, ? skirtingai nuo papras?iausio sinchroni?kumo, kuris rei?kia bet koki? dviej? ?vyki? vienalaik? nutikim?. Sinchronitetas tad rei?kia tam tikros psichin?s b?senos sutapim? laike su vienu ar daugiau i?orini? ?vyki?, kurie pasirodo kaip ?ios subjektyvios b?senos prasmingos paralel?s, o kai kuriais atvejais, ir atvirk??iai". Kitaip sakant, ,,steb?tojo s?mon?s turinys tuo pat metu be jokio prie?astinio ry?io gali pasireik?ti per i?orin? ?vyk?", taigi ,,tampa ?manomi neprie?astiniai rei?kiniai, vadinami stebuklais".44 Kaip pavyzd? galima perpasakoti vien? i? daugelio pa?iam Jungui nutikusi? keist? sutapim?, jo turb?t da?niausiai v?liau prisimint?. Vien? pavasario ryt?, bestudijuojant alchemin? tekst?, Jungo d?mes? patrauk? pusiau ?mogaus, pusiau ? u v i e s ?vaizdis. T? dien? pietums kaip ty?ia patiek? ? u v ? . Popiet apsirei?k? pacientas, nesirod?s jau kelet? m?nesi?, ir atsine?? kelet? ?sp?ding? savo pie?ini?, kuriuose buvo nupie??s ? u v ? . Vakare Jungui buvo pademonstruotas siuvin?jimas, vaizduojantis vanden? pabaisas bei ? u v i s j?roje. O kit? ryt? apsilank? jau bent de?imt met? nesilankiusi pacient? ir pasipasakojo pra?jusi? nakt? sapnavusi mil?ini?k? ? u v ? . Po koki? trij? m?nesi?, pirm?syk pamin?damas ?? nutikim? kaip pavyzd? viename i? savo darb?, vos tik j? u?ra??s, Jungas pakilo pasivaik??ioti e?ero pakrante palei namus, kur ??ryt jau buvo i??j?s bent kelet? kart?. Ta?iau dabar ant molo, kur anks?iau nieko nebuvo, i?vydo ne?inia kaip ?ia atsiradusi? (gal pamest? kokio pl??r?no pauk??io ar katino) did?iul?, p?dos ilgumo ? u v ? .45 Ta pa?ia dingstimi Jungas prisimena XIX a. astronom? C. Flammarion?, kuriam kart?, ra?ant mokslin? darb? apie atmosfer? ir kaip tik dirbant ties skyreliu apie v?jo gali?, ? kabinet? netik?tai ?siver?? v?jo g?sis ir visus jo popierius nuo stalo i?ne?? pro lang?.46 I? artimesni? pavyzd?i? savo ruo?tu galime pridurti pana?? atvej?, nutikus? ?ymi?i lietuvi? tautosakos bei mitologijos tyrin?tojai Nijolei Laurinkienei. Disertacijos habilituoto daktaro vardui gauti, para?ytos apie ,,Senov?s lietuvi? diev? Perk?n?", gynimo metu (1997 m. sausio 28d.) u? lango staiga su?aibavo ir u?griaud? perk?nas. ?tai disertacijos oponento profesoriaus Simo Karali?no atsiliepimas ? b?dingas intuityvios, spontani?kos magin?s reakcijos pavyzdys: ,,?iandien teko patirti antgamtin?, mistin? i?gyvenim?. Rengdamasis oponavimui, vis dar var?iau Nijol?s Laurinkien?s knyg? `Senov?s lietuvi? dievas Perk?nas' ? ie?kojau prie ko ?ia prikibus, kaip ?ia sukritikavus... Ir staiga sugriaud?jo! Garb?s ?odis! Pa?i?r?jau ? laikrod? ? buvo 12 valand? 20 minu?i?. Perk?nas vidur?iemy, sausio m?nes??! Vadinasi, rimtas reikalas ? ?alin bet

57

SKAITYMAI

koki? kritik?!.."47 Kartais gili? prasm? pana?aus ,,atsitiktinumo" d?ka ?gyja vardai: pavyzd?iui, vieno i?kiliausi?, jei ne paties i?kiliausio pasaulyje n?dienos baltisto V. Toporovo pavard? ??????? rus? kalboje i? esm?s sudaryta taip pat (i? rus. ????? `kirvis' ir patronimin?s priesagos -??), kaip lietuvi? kalboje ? vis? balt? vyriausio ?ynio Krivio Kirvai?io vardas (i? liet. kirv-is ir patronimin?s priesagos -aitis). Pagaliau pana?aus pob?d?io smulkesni?, asmeni?k? pavyzd?i?, atid?iau steb?damas savo kasdienyb?, iki valiai gali prisirinkti kiekvienas, kas tik gyvena pakankamai psichi?kai intensyv? gyvenim?. Savo turiniu jie, ?inoma, t?ra ?maik?t?s sutapimai, geriausiu (arba blogiausiu) atveju ? likimo pok?tai, ta?iau kartu pakankamai i?kalbingai atskleid?ia vadinamosios simpatin?s magijos veikimo mechanizm?. (Tarp kitko, neatm?stina, jog ir Lietuvos i?sivadavimo pakilime ne paskutin? vaidmen? suvaidino kaip tik tokio pob?d?io j?gos, bent jau ?i? eilu?i? autoriui rodosi turint pagrindo taip manyti.)

B?tent sinchroniteto principu Jungas ai?kino tik?jim? mald? veiksmingumu, d?j?-vu rei?kin?, telepatij?, visokeriop? mantij?, astrologij?, vardo reik?m? ?mogaus b?dui bei gyvenimui ir t. t.48 Mums ?iuo atveju svarbios pa?ios tokio rei?kinio psichologin?s s?lygos. Atlikdamas daugkartinius, i? ilg? serij? sudarytus ekstrasensorinio suvokimo eksperimentus, Jungas pasteb?jo, kad geriausi rezultatai visuomet gaunami prad?ioje, pirmaisiais bandymais, o toliau teising? atsakym? skai?ius paprastai ma??ja, kol pasiekia objektyv? tikimybin? vidurk?. Tokie rezultatai ?tartinai sutapo su entuziazmu, kur? bandomieji paprastai jausdavo ?i? eksperiment? prad?ioje, ir atitinkamai nuoboduliu, juos ilgainiui apimdavusiu. Ta?iau pavykus bandom?j? v?l kaip nors sudominti, rezultatai savo ruo?tu v?l pager?davo. Jungas padar? i?vad?, jog ,,susidom?jimo stoka bei nuobodulys yra neigiami faktoriai, o entuziazmas, pozityvus nusiteikimas, viltis ir tik?jimas pa?ia ekstrasensorinio suvokimo galimybe savaime veikia rezultatus teigiamai ir, regis, apskritai yra lemiama s?lyga, ar i?vis bus pasiekti kokie nors rezultatai". Kitaip sakant, ,,i?ankstinis tik?jimas ir optimizmas rezultatus veikia teigiamai, o skepticizmas bei prie?inimasis duoda prie?ing? efekt?, t. y. sukuria nepalankias s?lygas".49 Tai turb?t esminis, fundamentalus magijos d?snis: ?mogaus j ? g a , galia (sen. saks? magan, megin, sen. island? magn, meg(i)n, got? mahts, vok. Macht, angl? might, slav? *mogt'? bei kt.) yra tiesiogiai proporcinga jo n o r u i (lietuvi? mag?, magul?s ir kt.). Kitaip sakant, nori g a l ? t i (pvz., slav? *mogti), mok?k n o r ? t i (got? magan, vokie?i? m?gen bei kt.), t. y. mag?uti, mag?oti, m?gti. I? tikr?j? ,,tik?jimas noro galia siekia seniausi?, pirmyk?t? m?stysen?. Tai raktas ? archaji?k?j? mago ?vaizd?, jo efektyvum?", nes ,,noras ? tai emocinis intensyvumas, ir ?ios energijos j?ga, skersai laik?, gali i? naujo pertvarkyti vis? situacij?",50 t. y. pakeisti j? pagal ,,sinchroniteto princip?", b?tent paveikti magi?kai. Ir J. M. Petersono, auk??iau cituoto german? magijos tyrin?tojo, nuomone, ,,magijos efektyvumas yra tiesiog proporcingas mago ?d?tai emocinei energijai".51

Augdamas noras, tro?kimas, aistra gali virsti tiesiog ?si??iu, manija, ekstaze. Ekstaz?, apibr??iama kaip ,,auk??iausio laipsnio susijaudinimo, jausm? pakilumo, d?iaugsmo b?sena",52 sa-

vaime rei?kia savoti?k? ,,situacijos pertvarkym?". Mat graik? kalbos ?od? ?kstasis sudaro prie?d?lis ek- `i?-' ir daiktavardis st?sis `pastatymas, nustatymas, stov?jimas, i?(si)d?stymas, pad?tis, b?kl?',53 kitaip sakant, `stovis', arba b?tent `situacija'. Taigi ?kstasis ? tai i??jimas i? situacijos, i? susidariusios pad?ties, i? esamo dalyk? stovio, tiek vidine, tiek (magi?kai) ir i?orine prasme. ,,Taip graikai vadino prana??, ai?kiaregi?, taip pat ir poet? b?sen?. Tik?ta, kad ?mogaus A? `i?eina' i? k?no, jame ?sikuria dievas arba m?za ir kalba to ?mogaus l?pomis; ? (gr. en) ?mog? ?eina dievas (gr. theos), ?mogus tampa entheos (i? ?ia entuziazmas)".54 Ekstaz? ? pagrindinis ?aman?, seniausi? Eurazijos ir ?iaur?s Amerikos mag?, galios laidas. Pasak Eliade's, ,,kiekvieno ?amani?ko ritualo tikslas yra pasiekti ekstaz?, nes tik ekstaz?je ?amanas gali skraidyti oru ar nusileisti ? pragar?, tai yra atlikti savo funkcij?", ir apskritai ,,?is realus pasaulis, m?s? puol?s pasaulis, pavaldus, sulig ?iuolaikine terminija, laiko bei istorijos d?sniams, ?amanui ekstaz?s b?senoje nebeegzistuoja".55 Ekstaz? kaip b?das ,,bendrauti su dievais" nuo seniausi? laik? ?inomas Mesopotamijoje,56 pa?iame civilizacijos lop?y. Taip pat seniausioje istorin?je indoeuropie?i? valstyb?je ? hetit? imperijoje.57 I? kit? indoeuropie?i? ?iuo at?vilgiu vis? pirma pamin?tini b?tent senov?s germanai, ypa? skandinavai ir j? magijos, karo, i?minties bei poezijos (visus ?iuos dalykus tarpusavyje ri?a b?tent ekstaz?) dievas, vis? diev? karalius Odinas, neretai siejamas su Eurazijos ?amanizmu. Pats jo vardas pa?od?iui rei?kia ,,tas, kuriam b?dingas oYr", o ?is senov?s skandinav? ?odis, kaip ir bendra german? ?aknis *w??a-, rei?k? b?tent ?si?t?, ekstaz?, (poetin?) ?kv?pim?, bet kartu ir prot?,58 kas tik dar kart? liudija magin?s ir psichin?s energijos bendr? prigimt?, vidin? tapatyb?. ?iaip ar taip, ,,i?sigelb?jimas per ypating? susijaudinim? bei ekstaz?, viena ar kita forma, i? tikr?j? buvo pagrindin? Odino garbintojams pa?ad?toji dovana".59 (Prisiminkime prad?ioje min?t? iran?n? maga- reik?me `antgamtin? dovana, malon?, aprei?kimas' bei pa?i? german? megin'?.) Ir senov?s indoarij? ,,dainos kartu su j? muzikiniu akompanimentu bei ritualiniais ??ksniais, surinktos `dain? knygoje' S?mavedoje, gal?jo tarnauti pana?iems tikslams ? garsai, net nepriklausomai nuo ?od?i?, neretai gali sukelti dvasin? susijaudinim?, o poet? ?ymintis terminas vipra-, regis, kaip tik mena ypating? dievi?ko ?kv?pimo virpul? ar drebul?".60 Pagaliau ,,Rigvedoje" (X.83, 84) minimas toksai Manjus, kurio tiesiog pra?oma suteikti ?si??io ir narsos ? ved. many?-, pa?od?iui ma?daug `?si?tis, ?pas, dvasia', bet kartu ir `protas', vienos ?aknies su veiksma?od?iu m?nyate `m?no, galvoja', o kitose indoeuropie?i? kalbose ? su lietuvi? manyti, mintis, s?-mon? bei kt.; tos pat ?aknies ir graik? man?a `beprotyb?, ?si?tis, ??las, ?kv?pimas', t. y. ,,manija",61 kuri v?l gr??ina mus Graikijon. Ir ?ia Platonas (,,Faidras" 244.a-b,d, 245.a) mums sako, jog ,,did?iausios g?ryb?s atsiranda ??lo [man?a] d?ka, ai?ku, jei jis duodamas kaip dievi?kas dovis. Mat Delf? prana?autoja ir pagautos ??lo [man?a] Dodon?s ?yn?s pasitarnaudavo Heladai gausiai ir puikiai, tiek kiekvienam ?mogui, tiek visuomenei, o b?damos blaivaus proto ? nedaug arba nieko", tod?l ,,??l? [man?a], kylant? i? dievo, senov?s ?mon?s liudija esant nuostabesn? u? blaiv? prot?, b?ding? ?mon?ms", pagaliau ,,jei kas be M?z? si?stojo ??lo ateit? prie k?rybos dur?,

58

SKAITYMAI

?sitikin?s b?si?s pakankamai geras poetas vien amato d?ka, tuomet ??lstan?i?j? k?ryba atskleis, kad blaiviai protaujantis tiek pats, tiek ir jo k?ryba yra netobuli".62 V. Toporovas ?ia ??velgia indoeuropie?iams bendr? ?si??iu, ?kv?pimu paremt? ,,?ventos mentalin?s galios" samprat? ir, be kit? pavyzd?i?, dar si?lo palyginti tos pat ?aknies graik? daiktavard?io m?nos reik?mes: `j ? g a , galia, gyvybin? j?ga, gyvyb?', `?nir?is, ? s i ? t i s ', `sumanymas, m i n t i s , siela' bei pan.63 V?lgi matome t? pat? ,,magi?k?" j?gos, entuziazmo (ypatingo ?po, aistros, noro) ir s?mon?s ry??. T? pat? ry?? pagaliau liudija ir lietuvi? ?od?iai mintis, s?mon?, manyti, savo ruo?tu ? u?(si)manyti reik?me `panorti, ?sigeisti' ? ir galiausiai tarptautinio ?od?io m?nija homonimas (giminaitis?), savas lietuvi?kas ?odis m?nija reik?me `paj?gumas, stiprumas', u?ra?ytas Viek?niuose, Akmen?s rajone, pavyzd?iui: ,,Menka manija i? tav?s (tu visi?kai nebepaj?gi nieko dirbti)" bei pan.64

B?tent tokiame kontekste, matyt, reikia suprasti ir lietuvi? ?od?io ?pas reik?mes: tai ir apskritai `1. vidinis p s i c h i n i s ?mogaus b?vis, nuotaika, nusiteikimas', ir b?tent `2. n o r a s , palinkimas' bei `geidulys, geismas', ir kaip tik `3. ??la [??las], siutas',65 t. y. ` ? s i ? t i s '. J. Jablonskiui nepatiko, k?l? abejoni? kaip tik pastaroji reik?m?, tad jis vietoj ?po apskritai visur dieg? nuotaik?,66 ta?iau dabar matome, kad ji, toji reik?m?, ?iam ?od?iui visi?kai, i? esm?s pridera ir, ko gero, yra sena kaip ir pats ?odis. Nuotaika gi veikiau t?ra nusiteikimas ir neturi taip ry?kios energetin?s prasm?s.

Taigi maginio santykio su tikrove pagrindas, viena vertus, yra tik?jimas stipraus noro, tro?kimo, pakilaus ?po, entuziazmo, ekstaz?s galia tiesiogiai paveikti i?orin? pasaul?, jame susidariusi? dalyk? pad?t?. Kita vertus, ne tik s?mon? gali magi?kai veikti i?orin? pasaul?, bet ir i?orinis pasaulis, ?inoma, daro s?monei poveik?, kur? irgi galima laikyti maginiu. Pastarasis remiasi tuo pa?iu noro, tro?kimo ? t. y. magos, magavimo, mag?jimo ? maginiu veiksniu. Papras?iausiai tod?l, kad norisi visuomet ka?ko, maga visuomet ka?kas, ir jei tas ka?kas yra i?orinio pasaulio objektas, per j? pasaulis priri?a ir veikia siel?. Prisiminus palyginim? su magnetizmu, galima tarti, jog kiekvienas pasaulio daiktas turi atitinkam? magin? kr?v?, t. y. gali? maginti (vilioti, traukti, priri?ti), veikti siel?, tik dauguma ? santykinai ma??, mums ?prast?, tod?l jo papras?iausiai nejau?iame, ta?iau yra ir ypatingai didelio kr?vio, ypatingai ,,auk?tos ?tampos" dalyk?, aplink kuriuos tiesiog ?ai?aruoja magijos kibirk?tys. Jungas cituoja William? James?, suformulavus? ,,s?mon?s lauko" s?vok?, kuris nuolat ,,kreipia m?s? elges? ir lemia kiekvien? tolesn? m?s? d?mesio ?ingsn?. Jis plyti aplink mus tarsi `magnetinis laukas', kuriame m?si?kis energijos centras sukasi lyg kompaso rodykl?, vien? s?mon?s b?sen? kei?iant kitai".67 ?iuo po?i?riu pasaulis yra i?tisai magi?kas, tiesiog smelkte persmelktas magijos, tikrov? ? i?tisas magijos laukas, pati ?sik?nijusi magija. Pagaliau ?mon?s irgi yra vienas kitam ,,i?orinio pasaulio objektai", tad ?ia prasme ? magijos lauk? patenka ir visi ?moni? tarpusavio santykiai, kurie ?iaip jau ypa? stipriai veikia nuotaik?, ?p? ir tod?l yra vienas i? galingiausi? magini? veiksni? (taip, kad apskritai vis? i?orin? pasaul?, kiek tik jo daiktai atspindi ?moni? veiklos p?dsa-

kus arba yra suvokiami kaip simboliai bei ?enklai, galima laikyti b?tent ?moni? tarpusavio santyki? aik?tele, ,,scena").

?ia, tarp kitko, galima nubr??ti gana ai?ki? rib? tarp magijos ir religijos arba, tiksliau, i?skirti dvasin? gyvenim? kaip atskir? ypating? magijos r??? ar pakop?. Dvasinis gyvenimas, ?iuo po?i?riu, yra tokia magijos r??is, kurioje siekiama visas savo mag?s perkelti ? vid?, t. y. ? dvasi?. Viena vertus, ?itaip nuo psichikos atkabinamas, atpalaiduojamas i?orinis pasaulis, arba nuo jo i?laisvinama siela, o kita vertus, visa atpalaiduota energija susitelkia viduje, psichikoje ir maksimaliai j? ?krauna, ,,?magina". Prisiminkime Jung?: ,,Kai libido nusigr??ia nuo konkretaus objekto, jo objektas tampa psichinis, b?tent Dievas", ir ,,jei kas garbina Diev?, saul? ar ugn?, tai jis garbina intensyvum?, arba gali?, kitaip sakant, psichin? energij? kaip toki?". Saul? ar ugnis priklauso i?oriniam pasauliui, tod?l pamir?us juos tesant simboliais, gali sutelkti vis? sielos energij? ? save ir taip i? esm?s ,,apvogti" siel?. Tai dar viena, tarpin? magijos r??is ? stabmeldyst?, ? kuri? juoba lengviau nuslystama su antropomorfiniais diev? arba Dievo atvaizdais ar tik ?vaizd?iais (prisiminkime megin'u ?kraut? german? Thoro stab? ir pan.). Tuo tarpu dvasinio gyvenimo tikslas ? susigr??inti savo ?d?t? energij? i? bet kokio i?orinio daikto ir galiausiai apskritai ? visus i?orinio, k?ni?ko pasaulio daiktus bei rei?kinius ?i?r?ti vienodai, indiferenti?kai. Mokytojo Eckharto ?od?iais, ,,kas i? ties? neturi Dievo savyje, bet nuolat turi gauti j? i? i?or?s, i? to ar kito, kas ie?ko Dievo ?vairiais b?dais, tam tikruose darbuose, tarp tam tikr? ?moni? arba tam tikrose vietose, tas neturi Dievo", kita vertus, ,,tie gali visi?kai teis?tai puotauti, kas lygiai taip pat mielai pasninkaus", ,,nes Dievo S?nui ir ?ventajai Dvasiai yra b?dingas vienodas santykis su visais dalykais".68 ,,D?l to, ? pasak Ignaco Lojolos, ? turime tapti indiferenti?ki visiems sukurtiems dalykams, kiek tai palikta m?s? laisvam sprendimui".69 Kadangi siela, kaip sakyta, ?ymi j?g?, tai tok? elges?, maginiu po?i?riu, galima vadinti ,,sielos auginimu" ? i?or?je i?sklaidytos energijos surinkimu ar susigr??inimu vidun. Reikia pabr??ti, jog maginis po?i?ris nei ?emina, nei auk?tina, nei demaskuoja ar paneigia, nei ?rodo ar patvirtina koki? nors ?mogaus b?ties srit?, kaip antai religija, mokslas ar kt., o tik ?i?ri ? j? energeti?kai. Apskritai magija ? tai tiesiog e n e r g e t i n i s po?i?ris ? tikrov? ir b?t?, apimantis tiek fizin?, tiek psichin? jos puses, t. y. i?or? ir vid?, bei tarp j? vykstan?i? energetin? apykait?.

Taigi maginiu po?i?riu ,,siekti Dievo" ar ,,pasi?v?sti Dievui", jei tik tas ,,Dievas" netampa suprojektuotas, taip sakant, ? kok? nors i?orinio pasaulio daikt?, viet? ar rei?kin?, rei?kia kryptingai, maksimaliai, radikaliai transformuoti fizin? energij? ? psichin?. Kadangi s?mon?, s?mon?s nu?vitimas savaime syja su ?viesa, tai dvasin? gyvenim?, kaip magijos r??? ar pakop?, pagr?stai galima vadinti ,,balt?ja magija". Ir, prie?ingai, ,,juodoji magija" tad reik?t? vienakrypt? psichin?s energijos transformavim? ? fizin?, kur? nei?vengiamai lydi s?mon?s aptemimas ir did?janti priklausomyb? nuo i?or?s objekt?, galiausiai ? tiesiog sielos vergija jiems, b?tent maginis sielos pavergimas ar ,,pagrobimas".

Psichologijoje toks ypatingas sielos prisiri?imas prie kokio nors i?or?s objekto, arba i?or?s objekto ,,psichi?kumas" (kai

59

SKAITYMAI

apie daikt? ar ?mog? galima pasakyti, jog ,,jis tapo mano sielos dalimi" ar ,,nusine?? dal? mano sielos"), kaip k? tik buvo u?siminta, vadinamas projekcija. I? tikr?j?, pasak Jungo, ,,?ios projekcijos atsiskleid? tyrin?jant tuos nesuprantamus ir nepaai?kinamus jausmus bei emocijas, kurie suteikia ka?kok? neap?iuopiam?, paslapting? atspalv? tam tikroms vietoms, tam tikriems gamtos b?viams, tam tikriems meno k?riniams, pagaliau kai kuriems vaizdiniams ar ?mon?ms. Pana?i m a g i j a kyla ir i? kolektyvin?s pas?mon?s projekcijos. [...] ?is rei?kinys gerai atsiskleid?ia, kai kalbame apie primityv? ?mog?. Kra?tas, kuriame jis gyvena, kartu yra jo pas?mon?s topografija. ?tai ?iame didingame medyje gyvena griaustinio dievas; prie ?io ?altinio vaidenasi Sen?; ?iame mi?ke palaidotas legendinis karalius; ?alia ?itos uolos draud?iama degti ugn?, nes tai demono buvein?; anoje akmen? sanpiloje gyvena prot?vi? dvasios, ir praeinanti moteris turi greitai i?tarti u?keikimo formul?, kad netapt? n???ia, nes kuri nors i? t? dvasi? gali lengvai j? apvaisinti. ?vairiausi daiktai ir ?enklai ?ymi ?ias vietas, ir pamaldi baim? gaubia kiekvien? taip pa?ym?t? viet?. Taip primityvus ?mogus gyvena savajame kra?te ir drauge savo pas?mon?s kra?te. Visur pasirodo gyva ir reali pas?mon?. Kaip skiriasi m?s? santykis su kra?tu, kuriame gyvename! Mums nesuprantami jausmai primityv? ?mog? lydi kiekviename ?ingsnyje. Kas pasakys, k? rei?kia jam pauk??io klyksmas ar seno med?io vaizdas! Did?iulis jausm? pasaulis mums u?darytas ir pakeistas blankiu estetizmu. Ta?iau pirmyk??i? jausm? pasaulis n?ra visi?kai prarastas; jis toliau gyvena m?s? pas?mon?je".70

Vadinasi, kuo ?mogus nes?moningesnis, kuo labiau u?simir??s tarp savo nor? ir tro?kim?, t. y. tarp savo mag?, ,,?sik?nijusi?" j? supan?iame pasaulyje, tuo labiau jo pasaulis persmelktas magijos, tuo labiau jis magi?kas, stebuklingas. Ir atvirk??iai, kuo ?mogus s?moningesnis, kuo giliau jis ?ino ir atpa??sta pats savo norus bei magas, tuo ma?iau ,,j?gos" jam beturi i?orinio pasaulio daiktai bei ?mon?s, tuo ma?iau jis b?ra paveikus pasaulio magijai. Jungo ?od?iais, ,,kai pas?mon?s turinys tampa s?moningas, jo su?adinti sinchroniteto rei?kiniai liaujasi; ir atvirk??iai, sinchroniteto rei?kinius galima su?adinti asmeniui pereinant ? pas?monin? b?sen? (trans?)", nes ,,`magi?ka' yra viskas, kas veikiama pas?monini? ?tak?".71 O bet koks jausmas, bet kokia emocin? b?sena visuomet yra bent truput?l? nes?moninga.72

Toks po?i?ris i? pirmo ?vilgsnio atrodo prie?ingas anks?iau aptiktam tiesioginiam ry?iui tarp magijos ir s?moningumo. Tik prisiminkime, jog ved? many?- `?si?tis, ?pas, dvasia' kartu rei?kia ir `protas' ir yra vienos ?aknies su veiksma?od?iu m?nyate `m?no, galvoja', o kitose indoeuropie?i? kalbose ? su graik? m?nia `?si?tis, ??las, ?kv?pimas' ir, pavyzd?iui, lietuvi? manyti, mintis, s?-mon? bei kt. Taip pat jog graik? m?nos rei?kia kartu ir `j?g?', ir `?si?t?', ir `mint?'. Pana?iai kartu ir ?si?t?, ekstaz?, (poetin?) ?kv?pim?, ir prot?, kaip mat?me, rei?k? sen. skandinav? oYr, german? *w??a-. Pagaliau prisiminkime, jog lietuvi? valia, pagal akademin? ,,Lietuvi? kalbos ?odyn?", ? tai ir `4. noras, pageidavimas', ir i? jo kylanti `3. j?ga, stipryb?, galia', o vis? pirma ? `1. geb?jmas apsispr?sti, s ? m o n i n g a i , tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo

kit?; geb?jimas pasirinkti ir siekti tikslo'. T? pat? reik?mi? santyk? i? esm?s liudija ir kiek anks?iau min?ti atitikmenys lietuvi? j?ga ? latvi? j?ga `prasm?, supratimas, nuovoka, protas', taip pat i? dalies slav? *sila `j?ga' ? lietuvi? siela bei kt. Pana?u tad, jog ,,maginiai veiksniai" ? b?tent maga, mag?jimas, magavimas, t. y. noras, tro?kimas, pagaliau ?si?tis ir i? jo kylanti j?ga ? i?ties bus suvaidin? ne paskutin? vaidmen? apskritai proto, s?mon?s kaip tokios atsiradime, vadinasi, yra reik?mingas homo sapiens vystymosi veiksnys. Nes, kaip kad taikliai pasteb?jo Robertas Musilis, i? tikr?j? ,,n o r ? t i ? tai rei?kia g a l v o t i , o ne veikti pagal instinkt? paliepimus".73 I? tikr?j? ?mogui negali gimti jokia, n? viena mintis be nors ?iokio tokio ,,?kv?pimo", noro, magos, nes kad prad?t? galvoti, kad bent pajudint? smegenis, taip sakant, jis turi nors kiek, nors ?iek tiek to nor?ti ? kitaip sakant, nors kiek energijos transformuoti i? fizin?s bei fiziologin?s ? psichin?. Magija, remdamasi noro, j?gos ir s?mon?s vidine tarpusavio priklausomybe bei ?vairi? ?ios priklausomyb?s aprai?k? pa?inimu, auk??iau aptarta prasme ir yra toks energijos transformavimo mechanizmas, m?chan?, kurio d?ka s?mon? ne tik kad ?gauna nepalyginti didesn? gali? veikti fizin? pasaul? ?prastomis priemon?mis, bet ypatingu atveju gali b?ti ,,?magnetinta" (prisiminkime german? magnat), t. y. ,,?krauta" taip, kad i?orinio, fizinio pasaulio ?vykiai bei rei?kiniai pagal ,,sinchroniteto princip?" tiesiog pradeda paklusti prasmei, t. y. s?monei, psichikai, o ne tik fizin?ms prie?astims.

Taigi turime prie?taravim? tarp magijos tiesioginio ry?io su nes?moningumu, pas?mone ir, kita vertus, magijos tiesioginio ry?io su s?mone, s?moningumu. Bet i? tikr?j? ?is prie?taravimas t?ra tariamas. P i r m a , visi?kai nes?moninga b?tyb?, pavyzd?iui, gyv?nas, prie?ingai pirmyk??iam ?mogui, i?vis nepa??sta magijos. Taigi bent jau pirmosiose, ankstyvosiose s?mon?s raidos pakopose ji i?ties nubunda kartu su magija, i?vysta pasaul? persmelkt? magijos. Lietuvi?kai galima b?t? pasakyti, pasiremiant atitinkamais bendra?akniais ?od?iais, jog norint patirti stebukl?, pirmiausia j? reikia pasteb?ti. Pati stebuklo s?voka tegali atsirasti tik ?mogui jau esant pakankamai s?moningam ir turint pakankamai ilg? pasaulio steb?jimo patirt?. Pana?iai tam, kad sapne suvoktume, jog sapnuojame, reikia jame truput?l? nubusti. A n t r a , ?iuolaikinio civilizuoto ?mogaus s?moningumas toli gra?u nerei?kia ,,absoliu?ios s?mon?s". S?mon? Jungas ne kart? yra prilygin?s salai, i?kilusiai i? pas?mon?s vandenyno. Prat?siant ?? palyginim?, absoliuti s?mon? reik?t? saul?s ?vieson i?kilus? vis? vandenyno dugn?, tuo tarpu ?iuolaikinis civilizuotas ?mogus veikiau t?ra atitv?r?s savo neretai gana kukli? salel? nuo pas?mon?s vandenyno daugiau ar ma?iau auk?ta bei patikima tvora. Kitaip sakant, mes i? tikr?j? laisvi nuo magijos tik savo kieme, kuriame t?nome nuo jos papras?iausiai atsitv?r?, u?sidar?, bijodami i?ki?ti nos? (juoba kad atsitv?r? mes i? esm?s b?tent magin?mis priemon?mis, apie kurias patys ,,saugiai" pamir?ome). U?tenka nedidel?s audros, kad kilt? ?tarimas, jog m?s? sala ? i?vis ne sala, o tik bang? bla?komas laivas. Psichikos sutrikimai, beprotyb? (savoti?kas nevalingas ,,??las", man?a), neretai nepagydoma, ver?ia manyti, jog m?s? salel? apskritai yra

60

 ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download