Psichotropiniai augalai lietuviø tradicijoje

r

MOKSLO DARBAI

ISSN 0236?0551 LIAUDIES KULT?RA. 2006/4 (109)

Psichotropiniai augalai lietuvi? tradicijoje

Dalia SENVAITYT?

Straipsnio objektas ? psichik? veikiantys augalai lietuvi? tradicijoje. Daugiausia d?mesio skiriama augalams, da?nai vadintiems durna?ol?mis. Tikslas ? pristatyti vadinam?sias durna?oles: nurodyti, kokias savybes jos turi, trumpai ap?velgti, kaip ?ie augalai buvo traktuojami, naudojami. Tipologinis apra?omasis metodas. I?vados: durna?ol?mis vadintos keturios skirtingos augal? r??ys, visos ? turin?ios reali? psichik? veikian?i? savybi?; ?vairiuose kra?tuose (taip pat ir Lietuvoje) j? naudojimas neretai sietas su magine praktika, kurios i?takos gl?di, tik?tina, ?amanistin?je tradicijoje.

Visose kult?rose buvo (ir yra) ?inomi tam tikri augalai, turintys specifini? savybi?. Dauguma j? vartoti tradicin?je medicinoje. ?inoti ir psichotropiniai augalai ? nuodingi, vienaip ar kitaip veikiantys ?mogaus psichik?, sukeliantys ?vairius reg?jimus. Jie naudoti ?vairi? kult?r? magin?se apeigose. Tokie augalai ,,?adino" dvasinius patyrimus, buvo svarb?s ?vairi? religini? ritual? metu. ?i? augal? naudojimas ritualuose buvo grie?tai reglamentuotas (1). L. Barre sp?jo, kad psichik? veikiantys augalai naudoti dar mezolito ar netgi paleolito laik? kultuose (2).

Be abejo, ne visi ?mon?s gerai mok?jo skirti augalus, tam tikras j? savybes, tod?l asmenys, kurie tai sugeb?jo, neretai laikyti ypatingais, apie j? veikl? sklido ?vair?s pasakojimai, ? kad t? ?moni? rankose augalai ?gaudavo magini? gali?, kad patys augalai buvo panaudojami maginiams tikslams. ?vairiose ?alyse nema?ai studij? skirta nagrin?ti ,,ragan?" naudotoms specialioms magin?ms priemon?ms, tarp j? ir tam tikriems augalams, kurie turi specifini?, vis? pirma narkotini? savybi?. Su maginiais augalais, j? paruo?imu susijusios paslaptys buvo grie?tai saugomos. Tik XIX a. mokslininkai nustat? kai kuri? ?i? augal? veikli?sias med?iagas, moksli?kai pagrind? medicinin? j? panaudojim?.

Burtinink?, ragan? maginiai veiksmai, panaudojant tam tikrus augalus, i?takomis grei?iausiai siejasi su sen?ja ?amanistine praktika, kurios metu ?amanai, apimti ypatingos transo b?senos, bendravo su anapusiniu pasauliu. ?iai b?senai pasiekti buvo naudojamos ?vairios priemon?s, tarp j? ir narkotin? intoksikacija. Jai sukelti naudoti ir ?vair?s ?venti augalai, turintys psichotropin? poveik?, sukeliantys vizijas, haliucinacijas (3).

Matyt, tam tikri augalai analogi?kai naudoti ir senuosiuose lietuvi? ir kit? balt? kultuose. ?aman? ?inias apie specifin? tam tikr? med?iag? poveik? ?mogaus psichikai per?m? ?vair?s vadinamieji burtininkai, ?olininkai, raganos, raganiai. Jie geriau nei kiti ?mon?s mok?jo i? augal? pasi-

gaminti tokias priemones, kurios veikt? tiksliai kaip yra reikalinga. Kaip ir visur Europoje, lietuvi? tradicin?je magin?je praktikoje, matyt, labiausiai buvo paplit? ?vair?s augal? nuovirai ir tepalai, kuriais buvo ?sitrinamos k?no dalys (kaklas, pa?astys, genitalijos), lengviausiai absorbuojan?ios paruo?t? mi?in?. Matyt, naudoti ir smilkalai.

?altiniuose paliudyta, kad Lietuvoje buvo ?moni?, kurie gerai i?man? tam tikr? augal? specifines savybes, mok?jo jomis pasinaudoti.

Pavyzd?iui, M. Pretorijus XVII a. pabaigoje ,,Pr?sijos ?domyb?se" apra?? ?olininkus ? prana?autojus i? ?oli? (4; 274?275). Jie es? vartoja tam tikras ?oles, su kuriomis i?darin?ja keistus dalykus. Kart? vienas vyras i? Ragain?s parod? M. Pretorijui ?ol? juodu stiebeliu, apskritais garbanotais dantytais lapeliais ir pasak?, jog gali ja per trump? laik? k? tik virus? vanden? ne tik atv?sinti, bet ir smarkiai at?aldyti bei paversti ledu. Es? t? dalyk? ir pademonstravo (5). Taip pat viena moter?l? M. Pretorijui kart? dav? ?olel?, kurios vir??n? atrod? apvali ir susiformavusi pana?iai kaip saul?. ?i? ?olel? moteris ?ki?o ? didel? puodyn? su sald?iu pienu, o po dviej? dien? i? jo pasidar? daug grietin?l?s (keturiskart daugiau nei ?prastai), tiek, kiek siek? ?ki?ta ? pien? ?olel? (6; 274?275).

Kart? vienas ?emaitis ,,Pr?sijos ?domybi?" autoriui sak?, kad yra ?oli?, kurios gali ?mog? apnuodyti; kurios jas palietus? ?mog? gali padaryti bepro?iu; ?oli?, sulaikan?i? vietoje gyvat?, galin?i? kankinti ?mog?, kad prisipa?int? padar?s nusikaltim?; galin?i? taip ?mog? prajuokinti, kad ?is mirtinai u?sijuokt?, jeigu t? ?oli? neatimtum; ?oli?, kuri? pavartojus galima es? pamatyti pat? velni?; ?oli?, kuriomis per sausr? galima sukelti liet?; ?oli?, galin?i? padaryti nematom? t?, kas jas ne?iojasi; ?oli?, kurios, pad?tos po pagalve, sukelian?ios baisias vizijas sapnuose; ?oli?, kuriomis es? galima gintis nuo ugnies; ?oli?, geban?i? u?laikyti j?ros bangas; ?oli?, kuriomis es? galima u?burti ?mog? meil?je (6).

Dar akivaizdesnis M. Pretorijaus liudijimas apie tai, kad jo laik? burtinink?s ir ,,raganos" vartojo psichik? veikian?ius augalus, nor?damos susikurti skryd?io iliuzij?: ,,Tai pat yra tikra, apie ?i? laik? burtininkes ir raganas, kurios vykdamos ? koki? nors i? savo tariam? sueig? (k?nu ten nevyksta), lieka namie lovoje arba ant ?iaud? tartum ap?av?tos. Tuo tarpu j? dvasios velnio ten nugabenamos; b?damas vis? gal? meistras, jis suteikia joms k?ni?k? pavidal? ir tuos dalykus taip stipriai vaizduot?n ?kala, jog jos gali prisiekti, kad ir k?nu yra ten buvusios, ir tai, k? ten mat?, gali atpasakoti" (6; 24). Kad tai n?ra savitiksl? apeiga, liudyt? ?io apra?o kontekstas: Pr?sijos

21

l

MOKSLO DARBAI

istorikas pateikia ?? pasakojim? greta dar jo laikais pasitaikiusi? burtinink? apib?dinimo. Tie ,,burtininkai" ar ,,burtinink?s", nor?dami su?inoti diev? vali? ir gauti i? j? prana?i?kus ?enklus, griebdavosi tam tikr? speciali? veiksm?.

J. Tumas-Vai?gantas ,,Kalbamuosiuose ?mon?se" teig?, kad nuodus, daugiausia ?oles, savo tikslams naudoja antro laipsnio ?av?tojai (7; 89?30). Toki? es? dar XX a. prad?ioje buvo aps?iai pasilikusi? i? senov?s, nors nauj? nebebuvo girdima atsirandant. Jie da?niausiai buvo vadinami nuodininkais ir ?ol?tojais. Jie kenkia s?moningai, patys, pasak Vai?ganto, nemok?t? i?duoti savo paslapties. ?gij? auk??iausio, tre?io laipsnio galyb?, ?av?tojai dar tebegyvendami es? tampa pusdvasiais, velnuvais, raganiais, raganomis, kurie artimai bendrauja su pik?iais, su jais d?iaugias ir linksminas, su jais paleistuvauja ir jau turi beveik toki? pat privalum? kaip dvasios, ne ?mon?s. Sueis kada vienon kr?von keletas ragan? ir sako: ,,Jokime svetimon karalyst?n ?irniaut?". Ir, ap?ergusios r?stus, t? akimirk? nulekia kur tik ?sigeisdamos. Pasiversdamos juodvarniais ar kovarniais, juodais debesimis lakioja su biesais, nusileisdami ? miegam?sias vietas, ? kupli?sias epu?es ar liepas kaip Kalvi? (Kamaj? parapijoje).

Ragan? ,,skraidymas" gerai paliudytas ir tautosakoje. Sakm?se teigiama, kad Jonini? nakt? raganos renka rugi? ?iedus, verda i? j? ko?? ? ja pasitepa pa?astis, apsi?ergia ?luot? (pagaik?t? / piest?) ir skrenda ? ?atrijos kaln? (Kijev? / ? ragan? susirinkim?) (8; 211). Per K??ias / U?gav?nes / vakar?lio metu bernas i?girsta merginas tariantis joti ant avili? ?irniauti (8; 217). ?eiminink?s pavyzd?iu sekdamas bernas pasitepa akis ? nuskrenda paskui raganas (8; 221).

Kai kuri? augal? specifi?k? poveik? psichikai neretai ?inojo ne tik ,,raganos", bet ir daugelis ?moni?, nes tai buvo pla?iai paplit? augalai, augantys da?noje sodyboje. ?iuo straipsniu norima pristatyti populiarius, lietuvi? tradicijoje ?inotus psichik? veikian?ius augalus. Tam tikri augalai buvo vadinami durna?ol?mis (tai liudija, kad ?inotas j? psichotropinis poveikis). Lietuvi? kalbos ?odyne nurodomos 4 toki? augal? r??ys (9; 904): juodoji drign?, paprastoji durnarop?, nelaboji svidr? ir ?unvy?n? beladona.

Durna?ol?s

Juodoji drign? ? bulvini? ?eimos lipnus plaukuotas nuodingas nemalonaus kvapo ?olinis augalas, turintis alkaloido hiosciamino (10).

Ji ? klasikinis Vakar? Europos ,,ragan?" augalas, vienas i? geriausiai ?inom? ,,skraidymo" pagalbininki?. Drign?s naudotos Europos kra?tuose magijai ir kitiems tikslams, pavyzd?iui, german? kra?tuose lietaus i??aukimo ritualuose. Graik? orakulai ?kv?pdavo drign?s d?m? prana?audami ateit?. Drign? Europoje kadaise buvo ir vienas i? komponent?, dedam? ? al? (11).

Juodoji drign? neretai naudota ?vairi? kra?t? liaudies medicinoje. Perdozavus drigni?, galima apsinuodyti. Drigne apsinuodijus? ?mog? apima haliucinacijos, jis kliedi, i?siple?ia aki? vyzd?iai, pasirei?kia pasyvios psichoz?s po?ymiai (10).

Drign?s paveiktieji kalbasi su savimi ar su nematomais ?mon?mis, da?nai atlieka automatinius gestus (pavyzd?iui, pa?o savo drabu?ius). Da?nai pasirei?kia paranojin?s tendencijos, pavydas, ?tarin?jimai. Kai kada vaidenasi sienomis ropin?jantys vabzd?iai, ka?kas, esantis u? dur?, norintis pakenkti... Nuo drigni? neretai apima erotin? manija, ?mon?s nesivar?ydami ima kalb?ti ne?vankybes, nori nusirengin?ti, visiems demonstruoti savo genitalijas, ima perd?tai dom?tis ?lapinimusi ir tu?tinimusi. Galicijoje ?is augalas buvo vadinamas ,,u?mar?ties ?ole" (herba dos ouvidos), nes kartais, j? pavartojus, buvo nebeatsimenama, kas nutiko (2). Drign?s, j? s?kl? d?mai neretai sukelia ir skryd?io poj?t? (12; 52).

Kaip ypating? savybi? turintis augalas juodoji drign? ?inota ir lietuvi? tradicijoje. Populiarus prie?odis ,,Laksto (kvailioja) kaip drigni? prisi?d?s" (13; 180) nusako gerai ?inot? psichotropin? drigni? poveik?. Prie?od?io ,,Kvailioja lyg drigni? prisi?d?s" Lietuvoje yra u?ra?ytas 81 variantas (14; 595). Kartais ?iame prie?odyje ,,drign?s" pakei?iamos ,,durnarop?mis". Prie?od?io ,,Ar drigni? apsi?dei?" yra ?inomi 6 variantai; patarl?s ,,Kai pasigeria ? tartum drigni? pri?d?s, o kai pagiriomis ? nei ?alto vandens nesumai?o" ? 6 variantai.

Drigni? poveikis matyti ir i? kit? lietuvi? kalbos ?od?i? ar metafor?, susijusi? su drign?mis (15; 161): drigniuoti ? lakstyti, i?dykauti, kvailioti; drignes s?ti ? i?dykauti; kaip drigni? apsi?d?s (apsivalg?s, u?rij?s) ? pakvai??s (pvz., ,,Ko lakstai kaip drigni? apsi?d?s?", ,,K? ?ia paistai kaip drigni? u?rij?s?"). Drignius lietuvi? kalboje rei?kia nenuoram?, i?dyk?l?, arba velni?, nelab?j? (?em.). ,,Drign?" vartojamas ir kaip keiksma?odis (13; 130).

,,Drigne" vadinamas ir tam tikras optinis rei?kinys ? ?viesus ratas apie saul? ar m?nul?, ?iems ?vie?iant pro plonus debesis (13; 130). Tai i? dalies siejasi ir su haliucinacijas kelian?iu drigni? poveikiu. Kartais drigne buvo pavadinama ir vaivoryk?t? (16). Pati drign? dar buvo vadinama miega?ole arba tiesiog drignia?ole (17; 90).

Juodoji drign? da?nai naudota lietuvi? liaudies medicinoje. Jos lap? ekstraktu buvo slopinami spazmai, gydomos kai kurios vir?kinamojo trakto ir kv?pavimo tak? ligos. Drign?mis buvo varomos kirm?l?s i? organizmo. Drign?s nuoviru prausdavo ar jo duodavo i?gerti nuo prieme?io bei m??lungio (18; 185).

Lietuvi? ,,raganos" juod?j? drign?, matyt, naudojo ir ,,skraidymo tepalams" gaminti ? jais pasitepus, gal?jo b?ti patiriama skryd?io vizija (19). Galimas dalykas, kad senov?je ?i skryd?io iliuzija buvo kuriama tam tikr? konkre?i? ritual? metu. Sakm?se, kaip min?ta, nurodoma, kad pasitepusios tam tikru tepalu raganos skrenda ? susirinkimus ant kaln? (20; 44). Ka?kada egzistavusi? moter? susib?rim? ant kalneli? tradicij? galb?t liudyt? ir tam tikr? vietovard?i? pavadinimai. Lietuvoje ?inoma ma?daug 160 kaln?, vadinam? Merg?, Pan?, Bob?, Nuotak? kalnais. Tarp ?i? kaln? grei?iausiai yra alkakalni? (21; 45). Kartais padavimuose pasakoja, kad merginos ir moterys ? ?ias vietas rinkdavosi pasilinksminim? ar kitomis progomis (21; 46).

22

r

?unvy?n?

?unvy?n? ? bulvini? ?eimos daugiametis ?olinis augalas (10; 15) (kaip ir drign?). Kai kada ji dar vadinama velnio vy?nia ar kirne (9; 848). ?ie augalai nuo seno auga Europoje ir dalyje Azijos. J? kr?meliai iki pusantro metro auk??io, uogos b?na tamsiai raudonos, primena tikras vy?nias. ? vy?nias ?unvy?n?s es? pana?ios ir skoniu (22).

?unvy?n? ? vertingas tradicinis vaistinis augalas, turintis daug alkaloid?, labai nuodingo atropino, skopolamino bei hiosciamino. Nuodingiausi yra augalo lapai ir uogos. ?unvy?ne apsinuodijusiam ?mogui kyla haliucinacijos (da?niausiai ? skryd?io vizijos), i?siple?ia aki? vyzd?iai, pada?n?ja pulsas, u?eina klied?jimo, juoko priepuoliai, nesugebama nusi?lapinti ir kt. Augalas ar jo sultys ?mogaus organizm? gali veikti netgi per od?. Poveikis labai greitas, pasirei?kia nepra?jus n? pusei valandos. Net ma?iausia tirpalo koncentracija i?kart i?ple?ia aki? vyzd?ius (22).

?vairi? kra?t? liaudies medicinoje atropa belladona buvo vartojama kaip narkoz?s priemon? atliekant chirurgines operacijas, taip pat astmai ir kitoms ligoms gydyti (23; 25?26). Yra liudijim?, kad senov?s rom?nai bei ?kotai, ?iuo augalu apnuodij? maisto atsargas, apsvaigindavo prie?us (34; 153?157). Senov?s graikai ?unvy?n?mis stiprindavo vyno poveik?. Manoma, kad ?io augalo ruo?iniai buvo vartojami ir bakchanalijose (22).

?unvy?n?s buvo vienas i? populiariausi? haliucinogen?, kuriuos Vakar? Europos ?amanai vartojo iki pat v?lyv?j? viduram?i?, kol Katalik? Ba?ny?ia ?i? augal? vartojim? prilygino raganavimui ir u?draud?. ,,Raganos" i? fermentuot? ?unvy?n?s uog? bei kit? augalo dali? gaminosi ,,skraidymo tepal?". J? ?sitrynus ? od? (kaktos, rank? linki? ir genitalij? srityse), buvo patiriama skryd?io iliuzija (22). Analogi?k? ,,skraidymo tepal?" grei?iausiai gaminosi ir lietuvi? ,,raganos".

Atropa belladona semantika lietuvi? tradicijoje i?kyla ir Kirniui skirt? apeig? kontekste, tai leid?ia jas susieti su aitvarais (25; 8). Augalo sukeliamas ,,velnio aps?dimas" galb?t palygintinas su aitvaro ,,aps?dimu" ? kalt?nu, kuris gali ?simesti ne tik ? plaukus, bet ir ? ?mogaus vid? bei sukelti ?vairius organizmo negalavimus.

?unvy?nei labai artima mandragora (Atropa mandragora), lietuvi? kalboje dar vadinama kaukeliu. ?is augalo pavadinimas glaud?iai siejasi taip pat su min?ta Kirnio ir aitvaro semantika.

Durnarop?

Durnarop?, gerai ?inomas nuodingas augalas, turintis alkaloido daturino bei atropino, priklau-

Dalia SENVAITYT?. PSICHOTROPINIAI AUGALAI LIETUVI? TRADICIJOJE

so tai pa?iai bulvini? augal? ?eimai kaip ir drign? bei ?unvy?n? (10; 199). Pasaulyje ?inoma apie 20 durnaropi? r??i?. Lietuvoje auga paprastoji durnarop?.

Liaudies medicinoje naudoti durnarop?s lapai. Jais buvo gydomas hemorojus, ilgai negyjan?ios ?aizdos, egzema, ro?? (10; 199). Didesn?s durnaropi? doz?s veikia kaip narkotikas. J? sukeliamas psichinis poveikis labai pana?us ? ?unvy?ni? (26). Apsinuodijus durnarope 82 procentais atsiranda haliucinacijos: da?niausiai paprasti nat?rali? spalv?, kartais ropojan?i? vabzd?i? vaizdiniai. Simptomai pasirei?kia pra?jus pusvaland?iui ar valandai par?kius durnaropi? lap? ar i?g?rus j? arbatos, 1?4 valandoms ? apsinuodijus augalu ar jo s?klomis: d?i?sta burna, i?siple?ia vyzd?iai. Simptomai trunka da?niausiai 24?48 valandas. Apsinuodijus durnarop?mis, kai kada netenkama balso, skauda galv?. Didel?s doz?s neretai skatina ir seksualin? aktyvum?.

Gerai ?inot? psichotropin? durnaropi? poveik? liudija ir prie?od?iai. Min?tame ,,laksto kaip drigni? prisi?d?s", ?odis ,,drign?s" da?nai pakei?iamos ,,durnarop?s". ?inotas ir migdomasis durnaropi? poveikis.

Juodoji drign? ?unvy?n?

Nelaboji svidr?

Durna?ole nurodoma esanti ir nelaboji svidr?. Ji ? nuodingas varpini? ?eimos augalas, 30-80 cm. auk??io lauk? pikt?ol?. Kitos svidri? r??ys n?ra nuodingos. Lietuvoje labai paplitusi dirvin? svidr? (Lolium remotum), da?na linuose. Viena svidri? r??is ? gausia?ied? svidr? (Lolium multiflorum) yra ne tik nepavojinga, bet netgi vertinga pa?arin? ?ol? (10; 510).

Svidr? durna?ole pavadinama ir d?l to, kad ji ? pikt?ol?. Visos pikt?ol?s kartais vadinamos velnia?ol?mis ar pasiut?ol?mis (17; 298). Ta?iau ?vairi? kra?t? ra?ytiniuose ?altiniuose galima rasti ir informacijos apie specifin? ,,magin?" lolium temulentum panaudojim?.

Nelaboji svidr? ? ma?iau ?inomas ,,ragan?" augalas, ta?iau blog? reputacij? turi nuo sen? laik?. Apsinuodijimas nelab?ja svidre gali sukelti rank? dreb?jim?, vyzd?i? i?sipl?tim?, regos sutrikimus, ??im? ausyse, veido paraudonavim?, galvos skausm?, deginim? burnoje, pykinim?, mieguistum?, kv?pavimo sutrikim?, nereguliar? puls?, atminties praradim?, paraly?i? (27).

Galimas dalykas, kad b?tent nelabosios svidr?s panaudojim? lietuvi? tradicijoje liudija lietuvi? sakm?s, kuriose pasakojama, kad raganos Jonini? nakt? renka rugi? ?iedus, verda i? j? ko?? ? ja pasitepa pa?astis, apsi?ergia ?luot? ir tada

Mandragora Durnarop? Nelaboji svidr?

23

l

MOKSLO DARBAI

Skals? K?kalis Kanap? Aguona Mauda Ugnia?ol? Raudonoji musmir?

skrenda (8; 211). Su nelabosiomis svidr?mis ?iuos tepalus galb?t leist? sieti tai, jog jie apib?dinami kaip rugi? ?ied? ko??. Ta?iau ,,skraidymo tepalas" i? rugi? nepagaminamas, o i? rugiuose augan?i? svidri? gr?d? pagaminta ,,ko??" tam tikr? psichik? veikian?i? savybi?, be abejo, turi.

Antra vertus, ?i ,,rugi? ?ied?" ko?? gal?jo b?ti gaminama ir ne i? nelab?j? svidri?, o i? skalsi? (Claviceps purpurea) ? parazitinio rugi? varp? grybo, kuris turi nuoding? alkaloidini? med?iag?, stipriai veikian?i? nerv? sistem? (28). Skalses lietuviai dar vadina skalsagr??iais, baltagr?d?mis, smalkomis, varnagr?d?iais, ragut?mis (17; 369).

?ie parazitiniai varp? grybai nuo seno ?inomi kaip psichotropiniai augalai. Priklausomai nuo suvartoto kiekio, skals?s sukeldavo organizmo kar?t?, traukulius, haliucinacijas, gangren?, retkar?iais ? mirt? (29). Neretai skals?s naudotos ir liaudies medicinoje, vis? pirma migreniniams galvos skausmams gydyti.

Neatmestina galimyb?, kad specifiniam tepalui gaminti gal?jo b?ti naudojami ir keli komponentai (tarp j? ? Lolium temulentum bei skals?s). 1718?1719 m. Vilniaus j?zuit? akademin?s kolegijos pastoracin?s veiklos dienora?tyje nurodoma, kad ,,ker?tojos" vasar? renka ir tarp jav? gausiai augan?io k?kalio (aut. past. ? raug?s (agrostemma) ? gvazdikini? ?eimos jav? pikt?ol?s) s?klas, jomis, tardamos ?vairius burta?od?ius ar darydamos burta?enklius, gydo ?aizdas ir nuo ?vairi? lig?, gelbsti nuo gyva?i? ?g?limo, sp?ja ateit? ir kt. (30; 209).

Kiti psichik? veikiantys augalai

Be aptart? durna?oli?, lietuvi? tradicijoje buvo ?inomi ir kiti augalai, vienaip ar kitaip susij? su ,,magine" praktika, turintys psichik? veikian?i? savybi?.

Lietuvoje kalendorini? ?ven?i? metu vartotos kanap?s ir aguonos ? augalai, kurie taip pat turi gerai ?inom? psichotropin? poveik?.

Kanap? (Cannabis) ? populiarus kult?rinis augalas, i? kurio stieb? gaunamas pluo?tas, o i? s?kl? spaud?iamas aliejus, gaminami maisto patiekalai (pvz., kanapien? ? gr?st? kanapi? gr?d? ko??, kanappienis ? gr?st? kanapi? gr?d? pienas).

Lietuvoje paplitusi s?jamoji kanap? (Cannabis sativa), vietomis auga ir ?iuk?lyn? kanap? (Cannabis ruderalis). Kanap? sukelia skirtingas s?mon?s b?senas (nelygu suvartotas kiekis). Jos poveikis pasirei?kia klausos ir regos haliucinacijomis, smarkiai padid?jusiu emociniu jautrumu. Tiesa, lietuvi?k? kanapi? haliucinogeninis poveikis minimalus, daug didesn? turi marihuana, indi?kosios kanap?s (Cannabis indica), i? kuri? i?gaunamas ha?i?as.

Aguona (Papaver somniferum) ? labai populiarus ?olinis dar?o ir lauk? augalas, kurio s?klos naudotos

?vairiems patiekalams gaminti (pvz., pyragams su aguonomis kepti ar vadinamajam trint? aguon? pienui gaminti).

Europos ?alyse aguonos naudotos kaip afrodiziakas meil?s g?ralui bei ?vairiems nuovirams gaminti (31; 52). D?l daugelio jose esan?i? alkaloid? (ypa? morfino, opijaus) vartojant didel?mis doz?mis aguonos veikia kaip haliucinogenas. Smarkiau apsvaigina opijus, esantis i? vaisiaus la?an?iame latekse. Ta?iau Lietuvoje augan?i? aguon? psichotropinis poveikis labai menkas, palyginti su opijini? aguon? veisli?, auginam? ?iltesnio ir sausesnio klimato kra?tuose, poveikiu.

Be ?i? gerai ?inom? augal?, specifi?kai naudoti ir ?vair?s kiti. Pavyzd?iui, mauda, ugnia?ol?, tam tikr? r??i? kerp?s, musmir?s...

M. Pretorijus nurod?, kad burtininkai, be kita ko, turi toki? ?ol? maud?; jeigu jiems kas nusideda, tai jie tik ?i?ri, kaip jam tos ?ol?s ?mai?yti ? g?rim?; kam tos ?ol?s u?duoda, tas turi mirti, jokie vaistai nebei?gelb?s (6; 328).

Mauda (Conium) ? tai sk?tini? ?eimos nuodingas ?olinis augalas, turintis alkaloid? konijino, konidrino. Mauda paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje. Lietuvoje auga d?m?toji mauda (Conium maculatum). Jos stiebas iki dviej? metr? auk??io, ?akotas, tu??iaviduris, apa?ioje raudonai d?m?tas. Lapai triskart plunksni?ki. ?iedai smulk?s, balti, susitelk? sud?tiniais sk??iais. Augalas nemalonaus kvapo (10; 326). I?g?rus maudos viralo svaigsta galva, v?liau paraly?iuojamos kojos, galiausiai ? kv?pavimo takai. Senov?s Graikijoje mauda nuodydavo nusikalt?lius. 399 m. pr. Kr., panaudojus maud?, buvo nunuodytas Sokratas (32). Yra duomen?, kad mauda naudota ir vyr? impotencijai sukelti (11).

Lietuvi? liaudies medicinoje gerai ?inoma ir did?ioji ugnia?ol? (Chelidonium majus) ? nuodinga ?ol?, turinti alkaloid? (pagrindinis i? j? ? chelidoninas), galin?i? sukelti kv?pavimo centro paraly?i? bei v?mim?. Ji naudota ir gydant karpas, mie?ius, egzemas, nuospaudas... Ugnia?ol? dar vadinta aki? ?ole, gajute, karpa?ole, kaukapiene (33; 75).

?vairi? kra?t? ?amanai, burtininkai pasitelkdavo ir raudon?j? musmir? (Amanita muscaria). Kai kada ji sieta ir su senov?s ind? ritualinio g?rimo Somos gamyba (34; 66?67). ?? augal?, neretai sumai?yt? su ?lapimu, kulto reikm?ms es? naudodavo Sibiro ?amanai.

?inoma lietuvi? sakmi?, kuriose minima, kad per Jonines raganos renka nuo akmen? kerpes (8; 233). Grei?iausiai rinktos tam tikros kerp?s, kurios gal?jo tur?ti tam tikr? specifin? poveik?. Galimas dalykas,

24

r

Dalia SENVAITYT?. PSICHOTROPINIAI AUGALAI LIETUVI? TRADICIJOJE

kad rinktos islandin?s kerpenos (Certaria islandica), lietuvi?kai vadintos bad?mis, braidomis, d?i?snomis, gegu??mis, mot?mis, pomet?s kerp?mis, ragan?mis, rag?mis, raguot?mis ir kt. (34; 43?44). Kaip nuodingi, psichik? veikiantys augalai, Lietuvoje ?inoti ?al?ialunkiai, vilkauog?s ir kt.

I?vados 1. Lietuvoje buvo ?inoma nema?ai augal?, turin?i? psichot-

ropin? poveik?. J? panaudojimas sietas su burtinink?, ?olinink?, ragan? veikla, kurios i?takos sietinos su senaisiais ?amanistiniais kultais. 2. 4 ?olini? augal? r??ys lietuvi?kai vadintos durna?ol?mis. Tai juodoji drign?, ?unvy?n?, durnarop? ir nelaboji svidr?. ?ie augalai nuodingi, veikia ?mogaus psichik?. Jie naudoti tiek liaudies medicinoje, tiek norint sukelti specifines s?mon?s b?senas. Aptart?j? durna?oli? panaudojimas magin?je praktikoje buvo paplit?s daugelyje ?ali?. 3. Be vadinam?j? durna?oli?, lietuvi? tradicijoje buvo naudojami ir kiti psichotropiniai augalai ? mauda, kanap?s, aguonos, raudonosios musmir?s ir kiti.

NUORODOS:

1. Winkelman M. Psychointegration: the psysiological effects of entheogens // Entheos. -2003, 2(1).

2. document-view.phtml?document_id=31 3. Populiariausi pasaulyje augaliniai haliucinogenai, sukeliantys

euforij? buvo (ir yra) alkaloidas meskalinas (gaunamas i? kai kuri? kaktus? r??i?), psilocibinas (gaunamas i? Meksikoje augan?i? gryb? Psilocybe mexicana) ir ha?i?as (marihuana, gaunamas i? indi?k?j? kanapi?). 4. Balt? religijos ir mitologijos ?altiniai. - T. III. - Vilnius, 2003. 5. ?ia galima prisiminti dar IX a. Vulfstano liudijim?, kad ais?iai sugeba net per vasaros kar??ius i?laikyti pa?arvot? mirus?j? iki pus?s met?. 6. Balt? religijos ir mitologijos ?altiniai. - T. III. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2003. Pana?i? tam tikr? ?oli? naudojimo atvej? galima rasti paliudyt? lietuvi? tautosakoje, XIX a. pabaigoje ? XX a. prad?ioje u?ra?ytuose tik?jimuose. 7. Lietuvi? mitologija. - T. II. - Vilnius: Mintis, 1997. 8. Kerbelyt? B. Lietuvi? pasakojamosios tautosakos katalogas. Vilnius: Lietuvi? literat?ros ir tautosakos institutas. - T. III. 2002. 9. Lietuvi? kalbos ?odynas. - T. II. - Vilnius: Valstybin? politin?s ir mokslin?s literat?ros leidykla, 1969. 10. Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija. - T. III. - Vilnius: Mokslas, 1978. 11. herb_henbane.html 12. Ispanijos ragan? tepalai, nuovirai ir smilkalai // Liaudies kult?ra. ? 2001, nr. 3. 13. Dabartin?s lietuvi? kalbos ?odynas. - Vilnius: Mintis, 1972. 14. Lietuvi? patarl?s ir prie?od?iai. - T. I. - Vilnius: Lietuvi? literat?ros ir tautosakos instituto leidykla, 2000. 15. Paulauskas J. Lietuvi? kalbos frazeologijos ?odynas. - Kaunas: ?viesa, 1977. 16. LTR 4759/433, LTR 1484/112 ir kt. 17. Lyberis A. Sinonim? ?odynas. - Vilnius: Mokslas, 1980. 18. Lietuvi? enciklopedija. - Boston: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1955.

19. Apie tam tikrus tepalus, kuriais prie? skrisdamos pasitepa raganos, neretai kalbama lietuvi? sakm?se.

20. Kartais nurodoma, kad skrendama ? susirinkimus ant ?atrijos kalno. ?atrijos kaln? Lietuvoje ?inoma 22 vietov?se Vakar? ir Vidurio Lietuvoje. ?r. Vaitkevi?ius V. Alkai: Balt? ?ventvie?i? studija. - Vilnius: Diemed?io leidykla, 2003.

21. Vaitkevi?ius V. Alkai: Balt? ?ventvie?i? studija. - Vilnius: Diemed?io leidykla, 2003. - V. Vaitkevi?ius sp?ja, kad kai kurie ?iais pavadinimais vadinti kalnai yra susij? su tam tikromis mergin? (moter?) bendrij? apeigomis (pvz., buvo pa?ymima mergin? fiziologin? branda).

22. 23. Schauenberg P. Guide to medical plants. - London. 1977. 24. Heiser C. B. Nightshades: the paradocxical plants. - San Frans-

cisco, 1969. 25. Senvaityt? D. Mitologin?s Kirnio interpretacijos // Liaudies

kult?ra. - 2002, nr. 6. 26. herbmed/eclectic/kings/datura.html 27. seror/patho1900/lolium.htm 28. B?tent moksli?kai tiriant skalsi? poveik? atrasti LSD. I? skal-

si? pagaminti preparatai turi seksualum? skatinant? poveik?. 29. botgard.ucla.edu/html/botanytextbooks/economicbotany/

Claviceps 30. Lebedys J. Lietuvi? kalba XVII?XVIII a. vie?ajame gyveni-

me. - Vilnius: Mokslas, 1976. 31. Ispanijos ragan? tepalai, nuovirai ir smilkalai // Liaudies kul-

t?ra. - 2001, nr. 3. 32. 33. Augalai ir kosmetika. - Vilnius: Mokslas, 1987. 34. Puhvel J. Lyginamoji mitologija. - Vilnius: Lietuvi? literat?ros

ir tautosakos institutas, 2001.

Psychotropic Plants in the Lithuanian Tradition

Dalia SENVAITYT?

Hallucinogenic and psychedelic plants have played an important role in the therapeutic and religious practices of many societies including Lithuania. Their use was associated with sorcerers, herbalists and witches, whose activity is related to ancient shamanistic cults.

The article focuses on four types of popular psychotropic plants called durna?ol?s (fool herbs) in Lithuanian. These plants are: Hyoscyamus Niger (Black Henbane), Datura stramonium (Thorn-apple or Jimson-weed), Atroppa Belladona (Deadly Nightshade) and Lolium temulentum (Darnel). These are poisonous plants that have a psychedelic effect. They were used for both medical reasons and in order to generate altered states of mind. The use of aforementioned durna?ol?s is characteristic of magical practices in many countries.

Next to the so called durna?ol?s such psychotropic plants were used in Lithuania as Conium maculatum (Hemlock), Claviceps purpurea (Ergot, Mad grain, Drunhem rye), Amanita muscaria (Fly-agarics) and others.

Vytauto Did?iojo universitetas, Donelai?io g. 52, Kaunas, el. p. senvaityte@hmfvdu.lt

Gauta 2006 01 12, ?teikta spaudai 2006 10 10

25

 ................
................

In order to avoid copyright disputes, this page is only a partial summary.

Google Online Preview   Download